Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

a b c d e f g h i j k l m n o p r s š t u v ž
Absurdo drama (lot. absurdum – beprasmis, neskambus, nemalonus), viena svarbiausių XX a. dramos krypčių, susiformavusi po II pasaulinio karo Europoje. Ją kūrė Paryžiuje susitikę prancūziškai rašę ... plačiau
Alegorija (gr. allēgorein – vaizdingai kalbėti), perkeltinės reikšmės (arba reikšmių) sukūrimo būdas, metaforos atmaina, už kurios tiesioginės pažodinės prasmės slypi kita, pasižyminti ... plačiau
Aliuzija (lot. allusio – užuomina), literatūros kūrinyje esanti užuomina, nuoroda į kitą literatūros kūrinį, kultūrinį kontekstą, konkretų asmenį ar įvykį, pvz., į B. Brazdžionio „Šaukiu ... plačiau
Almanachas (lot. almanachus – pranašysčių rinkinys arab. al-manah – kalendorius), istorine rikšme – kalendorius-žinynas, kuriame pateikiami įvairių astronominių reiškinių aprašymai, ... plačiau
Anotacija 1. trumpas knygos ar lit-os kūrinio pristatymas spaudoje. 2. paaiškinamasis komentaras šalia teksto, parašytas paties autoriaus arba redaktoriaus. 
Antologija (gr. anthologia – gėlių rinkinys), įvairių autorių rinktinių kūrinių arba jų ištraukų knyga. ∆ buvo sudarinėjamos jau Antikoje. Pirmoji graikų poezijos ∆ sudaryta Meleagro (II a. ... plačiau
Antika sąvoka, atėjusi per italų (antico) ir pran­cūzų (antique) kalbas iš lotyniško būdvardžio antiquus („senas, senovinis“) ir įsigalėjusi XVIII a., apima senovės graikų ir romėnų ... plačiau
Antikinė proza anksčiau už grožinę prozą Graikijoje atsirado retorinė, istorinė ir filosofinė proza. Retorinę prozą sudaro pasakytos arba parašytos viešosios kalbos. Tradicinė retorika visas kalbas ... plačiau
Apysaka prozos žanras, pagal apimtį, siužeto struktūrą, kompozicinius principus užimantis tarpinę padėtį tarp apsakymo ir romano. ∆ žanras apibrėžiamas gana sąlygiškai, o terminas daugelyje ... plačiau
Apsakymas mažoji epinė forma, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, koncentruojantis dėmesį į vieną įvykį, turintis nedaug veikėjų, bet sukuriantis gyvenimo visumos ir ... plačiau
Autobiografija autoriaus pasakojimas apie save. ∆ yra įvairių formų, nebūtinai skirtų pub­likuoti (šiam žanrui gali priklausyti ir intymūs pasakojimai, laiškai, dienoraščiai, memuarai, ke­lionių ... plačiau
Autobiografinė proza grožinės lit-ros kū­riniai, dažniausiai romanai arba apysakos, turintys daug autobiografinių elementų. Autorius juose nėra pagrindinis herojus, tik aplinkos fiksuotojas, laik­mečio ... plačiau
Avangardizmas (pranc. avant-garde, karinis terminas, reiškiąs priekyje einantį būrį, karinę saugą) apima įvairias novatoriškas, antitradicines kryptis, gyvavusias Europos mene XX a. I ketvir­tyje ... plačiau
Apartė dialogą pertraukianti trumpa replika, tariama į šalį. ∆ skiriama žiūrovams, jos negirdi dialogo partneris. ∆ suteikia informacijos apie slaptus personažo sumanymus, vertinimus. Dažniausiai ... plačiau
Antidrama (absurdo, paradokso drama), moderniosios dramos tipas, paneigęs tradicinės dramos modelį. ∆ atsirado kaip priešprieša XX a. 5–6 deš. prancūzų teatre vyravusiai bulvarinei ir intelektinei ... plačiau
Antikinė eilėdara

pagrįsta ilgų ir trumpų skiemenų tvarkinga kaita eilutėje. Trumpo skiemens ištarimo trukmė yra laiko matas, vadinamas mora. Smulkiausias metro vienetas – pėda. Tai eilutėje ... plačiau

Aliteracija raiškus, tikslingas priebalsių pakartojimas nedidelėse teksto atkarpose, pvz., „mėnulio žalias obuolys“ (A. Marčėnas).
Asonansas vienodų ar to paties tipo balsių tikslingas pakartojimas, pvz., „Supasi, supasi lapai nubudinti“ (B. Sruoga). Aliteracija ir asonansas dažnai vartojami kartu, pvz., „M?lėlynų melodijų ... plačiau
Architektonika 1. kompozicijos sinonimas, 2. kompozicijos aspektas, kai žiūrima teksto ele­mentų sugrupavimo, pvz., pagal simetrišku­mo ir asimetriškumo, statiškumo ir dinamiškumo ir pan. principus.
Aidai kultūrinis lietuvių išeivijos žurnalas, atstovavęs krikščioniškajai pasaulėžiūrai, ėjęs 1944–1991. Pradėtas leisti Miunchene: du pirmieji numeriai – rotatoriumi, vėliau ... plačiau
Akiračiai kultūrinis, visuomeninis ir politinis liberalios pakraipos išeivijos mėnraštis, ėjęs 1968–2005 iš pradžių Čikagoje, nuo 2005 vasario 16 iki 2010 balandžio – Kaune. JAV leidinį tvarkė ... plačiau
Ateitis moksleivių ateitininkų katalikiškas mėnesinis žurnalas. Pradėtas leisti kaip žurn. Draugija priedas, 1913–1940 ėjo kaip savarankiškas mėnraštis Kaune. Redagavo P. Dovydaitis, K. Kecioris ... plačiau
Aušrinė liberaliosios krypties žurnalas moksleivijai, pradėjęs eiti 1910 kaip laikr. Lietuvos žinios priedas. Redagavo Maskvos, nuo 1914 – Peterburgo aukštųjų mokyklų studentai lietuviai. ... plačiau
Animizacija viena labiausiai paplitusių ∆ rūšių. Tai gyvo daikto savybių suteikimas negyviems daiktams, reiškiniams ar abstrakčioms sąvokoms (pvz., Maironio „Užmigo žemė. Tik dangaus / Negęsta ... plačiau
Antropomorfizacija žmogiškų savybių suteikimas negyviems daiktams, reiškiniams ar pan. (pvz., J. Aisčio „Atėjo vakaras, suraukęs antakius [...]“).
Atvirkštinė kalba savotiškas kalbos žaidimas, kalbėjimo būdas, kai, norint paslėpti prasmę, skiemenys sukeičiami vietomis (Tu kur karva vaibu gaišęspra? – „Kur tu vakar buvai pragaišęs?“) arba kai ... plačiau
Antonomazija

metonimijos atvejis, kai tikrinis vardas vartojamas bendrine prasme, pvz.:
Negrįš odisėjai, šį kartą atgal nebegrįš...
Penelopės nelauks su verpstėm –
pro vienodą ... plačiau

Archaizmai pasenę, iš aktyvios vartosenos pasitraukę žodžiai ar jų gramatinės formos. ∆ gali būti vartojami kaip priemonės istorinei aplinkai atkurti (pvz., tokių ∆ gausu V. Krėvės, A. Vienuolio ... plačiau
Anekdotai trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektingą pabaigą. ∆ artimų siužetų esama beveik visuose pasakojamosios tautosakos žanruose, ypač jiems giminingos yra buitinės pasakos ir ... plačiau
Antkapių užrašai (epitafijos) tekstai, rašomi ant mirusio žmogaus paminklo. Šio žanro ištakos siekia antikos laikus. Dauguma mūsų krašte vyraujančių šio žanro užrašų yra labai trumpi, kaip antai A†A / Čia ilsisi ... plačiau
Atminimai, atmintys į albumėlius, knygeles rašomi tekstai, kuriais siekiama, kad rašantįjį ilgai prisimintų tas, kuriam žodžiai skirti. Atminimuose priešpastatomas praskriejantis laikas ir išliekantis ... plačiau
Anafora

žodžių ar jų junginių pakartojimas sakinių, eilučių, posmų pradžioje, pvz.:
Kiekvienas augalas į saulę stiebias,
Kiekvienas gyvis ją pajusti geidžia. (V. ... plačiau

Antitezė paralelizmo atvejis, kai gretinamieji nariai turi priešingą reikšmę, pvz., antiteziškas yra M. Martinaičio poezijos rinkinio Akių tamsoj, širdies šviesoj pavadinimas, antiteze grįstas V. ... plačiau
Anakolutas sintaksinė figūra, kai žodžiai ar sa­kinių atkarpos tarpusavyje derinami semantiškai, o ne sintaksiškai. Rašytinėje kalboje, grožinėje lit-j ši figūra vartojama šnekamosios kalbos, ... plačiau
Asindetonas

stilistiškai motyvuotas sakinio dalių arba sakinių jungimas be jungtukų:
dabar vėlu, aš grįžau atgal, išspjoviau
mirtį šikšnosparnio pavidalu, ji neša
tau mano laiką, ... plačiau

Anagrama visos ar kai kurios žodžio, frazės ar pasakymo raidės, sukeistai kartojamos kitame žodyje, frazėje ar sakinyje. ∆ buvo vartojama jau senojoje poezijoje: svarbus žodis, dažniausiai dievybės ... plačiau