Absurdo drama | (lot. absurdum – beprasmis, neskambus, nemalonus), viena svarbiausių XX a. dramos krypčių, susiformavusi po II pasaulinio karo Europoje. Ją kūrė Paryžiuje susitikę prancūziškai rašę ... plačiau |
---|---|
Alegorija | (gr. allēgorein – vaizdingai kalbėti), perkeltinės reikšmės (arba reikšmių) sukūrimo būdas, metaforos atmaina, už kurios tiesioginės pažodinės prasmės slypi kita, pasižyminti ... plačiau |
Aliuzija | (lot. allusio – užuomina), literatūros kūrinyje esanti užuomina, nuoroda į kitą literatūros kūrinį, kultūrinį kontekstą, konkretų asmenį ar įvykį, pvz., į B. Brazdžionio „Šaukiu ... plačiau |
Almanachas | (lot. almanachus – pranašysčių rinkinys arab. al-manah – kalendorius), istorine rikšme – kalendorius-žinynas, kuriame pateikiami įvairių astronominių reiškinių aprašymai, ... plačiau |
Anotacija | 1. trumpas knygos ar lit-os kūrinio pristatymas spaudoje. 2. paaiškinamasis komentaras šalia teksto, parašytas paties autoriaus arba redaktoriaus. |
Antologija | (gr. anthologia – gėlių rinkinys), įvairių autorių rinktinių kūrinių arba jų ištraukų knyga. ∆ buvo sudarinėjamos jau Antikoje. Pirmoji graikų poezijos ∆ sudaryta Meleagro (II a. ... plačiau |
Antika | sąvoka, atėjusi per italų (antico) ir prancūzų (antique) kalbas iš lotyniško būdvardžio antiquus („senas, senovinis“) ir įsigalėjusi XVIII a., apima senovės graikų ir romėnų ... plačiau |
Antikinė proza | anksčiau už grožinę prozą Graikijoje atsirado retorinė, istorinė ir filosofinė proza. Retorinę prozą sudaro pasakytos arba parašytos viešosios kalbos. Tradicinė retorika visas kalbas ... plačiau |
Apysaka | prozos žanras, pagal apimtį, siužeto struktūrą, kompozicinius principus užimantis tarpinę padėtį tarp apsakymo ir romano. ∆ žanras apibrėžiamas gana sąlygiškai, o terminas daugelyje ... plačiau |
Apsakymas | mažoji epinė forma, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, koncentruojantis dėmesį į vieną įvykį, turintis nedaug veikėjų, bet sukuriantis gyvenimo visumos ir ... plačiau |
Autobiografija | autoriaus pasakojimas apie save. ∆ yra įvairių formų, nebūtinai skirtų publikuoti (šiam žanrui gali priklausyti ir intymūs pasakojimai, laiškai, dienoraščiai, memuarai, kelionių ... plačiau |
Autobiografinė proza | grožinės lit-ros kūriniai, dažniausiai romanai arba apysakos, turintys daug autobiografinių elementų. Autorius juose nėra pagrindinis herojus, tik aplinkos fiksuotojas, laikmečio ... plačiau |
Avangardizmas | (pranc. avant-garde, karinis terminas, reiškiąs priekyje einantį būrį, karinę saugą) apima įvairias novatoriškas, antitradicines kryptis, gyvavusias Europos mene XX a. I ketvirtyje ... plačiau |
Apartė | dialogą pertraukianti trumpa replika, tariama į šalį. ∆ skiriama žiūrovams, jos negirdi dialogo partneris. ∆ suteikia informacijos apie slaptus personažo sumanymus, vertinimus. Dažniausiai ... plačiau |
Antidrama | (absurdo, paradokso drama), moderniosios dramos tipas, paneigęs tradicinės dramos modelį. ∆ atsirado kaip priešprieša XX a. 5–6 deš. prancūzų teatre vyravusiai bulvarinei ir intelektinei ... plačiau |
Antikinė eilėdara |
pagrįsta ilgų ir trumpų skiemenų tvarkinga kaita eilutėje. Trumpo skiemens ištarimo trukmė yra laiko matas, vadinamas mora. Smulkiausias metro vienetas – pėda. Tai eilutėje ... plačiau |
Aliteracija | raiškus, tikslingas priebalsių pakartojimas nedidelėse teksto atkarpose, pvz., „mėnulio žalias obuolys“ (A. Marčėnas). |
Asonansas | vienodų ar to paties tipo balsių tikslingas pakartojimas, pvz., „Supasi, supasi lapai nubudinti“ (B. Sruoga). Aliteracija ir asonansas dažnai vartojami kartu, pvz., „M?lėlynų melodijų ... plačiau |
Architektonika | 1. kompozicijos sinonimas, 2. kompozicijos aspektas, kai žiūrima teksto elementų sugrupavimo, pvz., pagal simetriškumo ir asimetriškumo, statiškumo ir dinamiškumo ir pan. principus. |
Aidai | kultūrinis lietuvių išeivijos žurnalas, atstovavęs krikščioniškajai pasaulėžiūrai, ėjęs 1944–1991. Pradėtas leisti Miunchene: du pirmieji numeriai – rotatoriumi, vėliau ... plačiau |
Akiračiai | kultūrinis, visuomeninis ir politinis liberalios pakraipos išeivijos mėnraštis, ėjęs 1968–2005 iš pradžių Čikagoje, nuo 2005 vasario 16 iki 2010 balandžio – Kaune. JAV leidinį tvarkė ... plačiau |
Ateitis | moksleivių ateitininkų katalikiškas mėnesinis žurnalas. Pradėtas leisti kaip žurn. Draugija priedas, 1913–1940 ėjo kaip savarankiškas mėnraštis Kaune. Redagavo P. Dovydaitis, K. Kecioris ... plačiau |
Aušrinė | liberaliosios krypties žurnalas moksleivijai, pradėjęs eiti 1910 kaip laikr. Lietuvos žinios priedas. Redagavo Maskvos, nuo 1914 – Peterburgo aukštųjų mokyklų studentai lietuviai. ... plačiau |
Animizacija | viena labiausiai paplitusių ∆ rūšių. Tai gyvo daikto savybių suteikimas negyviems daiktams, reiškiniams ar abstrakčioms sąvokoms (pvz., Maironio „Užmigo žemė. Tik dangaus / Negęsta ... plačiau |
Antropomorfizacija | žmogiškų savybių suteikimas negyviems daiktams, reiškiniams ar pan. (pvz., J. Aisčio „Atėjo vakaras, suraukęs antakius [...]“). |
Atvirkštinė kalba | savotiškas kalbos žaidimas, kalbėjimo būdas, kai, norint paslėpti prasmę, skiemenys sukeičiami vietomis (Tu kur karva vaibu gaišęspra? – „Kur tu vakar buvai pragaišęs?“) arba kai ... plačiau |
Antonomazija |
metonimijos atvejis, kai tikrinis vardas vartojamas bendrine prasme, pvz.: |
Archaizmai | pasenę, iš aktyvios vartosenos pasitraukę žodžiai ar jų gramatinės formos. ∆ gali būti vartojami kaip priemonės istorinei aplinkai atkurti (pvz., tokių ∆ gausu V. Krėvės, A. Vienuolio ... plačiau |
Anekdotai | trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektingą pabaigą. ∆ artimų siužetų esama beveik visuose pasakojamosios tautosakos žanruose, ypač jiems giminingos yra buitinės pasakos ir ... plačiau |
Antkapių užrašai (epitafijos) | tekstai, rašomi ant mirusio žmogaus paminklo. Šio žanro ištakos siekia antikos laikus. Dauguma mūsų krašte vyraujančių šio žanro užrašų yra labai trumpi, kaip antai A†A / Čia ilsisi ... plačiau |
Atminimai, atmintys | į albumėlius, knygeles rašomi tekstai, kuriais siekiama, kad rašantįjį ilgai prisimintų tas, kuriam žodžiai skirti. Atminimuose priešpastatomas praskriejantis laikas ir išliekantis ... plačiau |
Anafora |
žodžių ar jų junginių pakartojimas sakinių, eilučių, posmų pradžioje, pvz.: |
Antitezė | paralelizmo atvejis, kai gretinamieji nariai turi priešingą reikšmę, pvz., antiteziškas yra M. Martinaičio poezijos rinkinio Akių tamsoj, širdies šviesoj pavadinimas, antiteze grįstas V. ... plačiau |
Anakolutas | sintaksinė figūra, kai žodžiai ar sakinių atkarpos tarpusavyje derinami semantiškai, o ne sintaksiškai. Rašytinėje kalboje, grožinėje lit-j ši figūra vartojama šnekamosios kalbos, ... plačiau |
Asindetonas |
stilistiškai motyvuotas sakinio dalių arba sakinių jungimas be jungtukų: |
Anagrama | visos ar kai kurios žodžio, frazės ar pasakymo raidės, sukeistai kartojamos kitame žodyje, frazėje ar sakinyje. ∆ buvo vartojama jau senojoje poezijoje: svarbus žodis, dažniausiai dievybės ... plačiau |