| Ekspresionistinė drama | lit-ros ir teatro istorijos reiškinys, klestėjęs tris pirmuosius XX a. deš. ∆ formavosi kaip reakcija į XIX a. pab. – XX a. pr. meno tendencijas – neoklasicizmą, neoromantizmą, ... plačiau |
|---|---|
| Epinė drama | 1. B. Brechto epinio teatro koncepcija ir dramaturgija. ?∆ padarė didžiulę įtaką pasaulinei dramos ir teatro raidai. ?∆ susijusi su specifiniu požiūriu į autoriaus, vaizduojamojo pasaulio ... plačiau |
| Egzistencializmas | literatūros sąjūdis, glaudžiai susijęs su egzistencinės filosofijos kryptimi. Filosofijoje ∆ pirmtaku laikomas XIX a. I pusės danų filosofas S. Kirkegoras (Kierkegaard), nors kaip atskira ... plačiau |
| Eilėdara | eiliuotos kalbos garsinė sandara ir ją tyrinėjanti poetikos šaka. Eilėdaroje išskiriami ir akcentuojami tie kalbos organizavimo elementai, kurie skiria eiliuotą kalbą nuo prozinės kalbos ir ... plačiau |
| Eilutė | pagrindinis metro vienetas. Eilutėje išryškėja ritmo metriškumas; ji pasižymi intonaciniu vieningumu ir dažniausiai grafiškai fiksuojama kaip savarankiška kalbos atkarpa (tačiau metrinė ... plačiau |
| Ekspresionizmas | terminas, vartojamas apibūdinti pasaulio supratimą ir raiškos būdą teatre, dailėje, kine, lit-roje. ?∆ susiformavo vokiškai kalbančiose šalyse 1910–1924, nors kai kurie teoretikai ... plačiau |
| Esė | (pranc. essai – bandymas), mokslo, lit-ros kritikos, publicistikos kūrinys, kuriam būdingas kompozicinis ir stilistinis laisvumas, subjektyvumas, nedidelė apimtis. ∆ žanro pradžia laikomas M. ... plačiau |
| Estetinė distancija | tarp skaitytojo (ar kito meno suvokėjo, pvz., žiūrovo) ir meno kūrinio esantis santykis, nepriklausantis nuo suvokėjo asmeninės patirties, interesų ar skonio. Pvz., skaitytojas gali nemėgti ... plačiau |
| Ezopinė kalba | graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu vadinamas ypatingas kalbėjimas potekstėmis ir užuominomis, kurio dažniausiai griebiasi nedemokratiškų kraštų, kur egzistuoja griežta cenzūra, ... plačiau |
| Eufonija | kalbos skambesio darna, kurią sukurti padeda ir instrumentavimo (fonizavimo) priemonės. |
| Erzinimai | erzinimais pašiepimais išreiškiamas piktumas, panieka, kartais tiesiog žaismingai improvizuojama. Vaikai erzina ar pašiepia vieni kitus, kartais „paerzina“ ir gyvūnus (Gandrai gandrai, ga ... plačiau |
| Etiologinės, arba pasaulio kūrimo, sakmės | kūriniai, pasakojantys apie tam tikrų universalių dalykų – gamtos objektų, visuomenės reiškinių ir pan. – kilmę, arba atsiradimą. Šioms sakmėms dažnai būdingas religinis pobūdis, ... plačiau |
| Elgetų kalbos | buvo gana įvairios. M. Valančius taip jas apibūdina: „Vieni, rankas ištiesę, kalba poterius, kiti, be pertrūkio kinkuodami, sveikina ir aukština savo geradarius, o kiti, visų stiprieji, ... plačiau |
| Epifora |
žodžių ar jų junginių pakartojimas sakinio, eilutės ar posmo pabaigoje, pvz.: |
| Elipsė |
kurios nors sakinio dalies (dažniausiai veiksnio ar tarinio) praleidimas, pvz.: |
| Epitetai | vaizdingas kokios nors daikto, reiškinio ar veiksmo ypatybės įvardijimas, pvz., aukso svajonė, ugninės žaros ir pan. |
| Eufemizmas | nemalonios ar nepadorios prasmės žodžių pakeitimas kitais, neutralesniais, pvz., vietoj „numirė“ sakoma „pasitraukė“, „išėjo“ ir pan. |
| Ekvivokacija, arba dviprasmybė | daugiareikšmė frazė ar pasakymas, kuris remiasi panašiu į kitus pasakymus skambesiu ar galimybe jį perskaityti keliais būdais; pvz., A. Rimydžio „Aš Vargo Mistros [vargamistros] |