pagrįsta ilgų ir trumpų skiemenų tvarkinga kaita eilutėje. Trumpo skiemens ištarimo trukmė yra laiko matas, vadinamas mora. Smulkiausias metro vienetas – pėda. Tai eilutėje pasikartojantis trumpųjų (È) ir ilgųjų (–, dvi moros) skiemenų derinys. Pagrindinės pėdos yra šios:
pirichis V V
chorėjas, arba trochėjas – V
jambas V –
spondėjas – –
daktilis – V V
amfibrachis V – V
anapestas V V –
Šiuos pėdų pavadinimus vėliau perėmė silabotoninė eilėdara, kurioje trumpų ir ilgų skiemenų derinius pakeitė kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų deriniai.
Manoma, kad ∆ kiekviena pėda turėjo kirtį (iktą). Eiliuotos kalbos kirčiavimas nepaisė natūralių kalbos kirčių. ∆ rimas nebūdingas. Eilutę paprastai sudaro vienos ar kelių rūšių pėdos, kurių kombinacijos vadinamos metrais. ∆ pasižymi metrų gausa. Iš jų žinomiausi
– hegzametras
– V V / – V V / – // V V / – V V / – V V / – V
ir pentametras
– V V / – V V / – // – V V / – V V / –
Hegzametru dažniausiai buvo rašomas epas. Vienas pentametras buvo vartojamas retai. Vartojamas drauge su hegzametro eilute jis sudarė eleginį distichą. Juo dažniausiai buvo rašomos elegijos ir epigramos.
Verčiant į modernias kalbas, taip pat ir į lietuvių, antikinei eilėdarai būdingi ilgų / trumpų skiemenų deriniai keičiami kirčiuotų / nekirčiuotų skiemenų deriniais. Taip transformuotas hegzametras vadinamas toniniu. Toniniu hegzametru parašyti K. Donelaičio Metai. Antikinės eilėdaros transformacijų pasitaiko ir moderniojoje poezijoje (pvz., K. Platelis yra parašęs eilių eleginiu distichu). |
