| (gr. anthologia – gėlių rinkinys), įvairių autorių rinktinių kūrinių arba jų ištraukų knyga. ∆ buvo sudarinėjamos jau Antikoje. Pirmoji graikų poezijos ∆ sudaryta Meleagro (II a. pr. Kr.).Pirmoji ∆ lietuvių k. – L. Jucevičiaus parengtas vertimų rink. Ištraukos iš naujųjų lenkų poetų (1837). Lietuvių lit-ros ∆ pradėtos sudarinėti XX a.: L. Giros sudaryta gamtinės poezijos ∆ Lietuva pavasarį, vasarą ir rudenį (1911, 2 leid. 1920), K. Binkio Vainikai (1921), Antrieji vainikai (1936), J. Tysliavos Sūduva (1924). ∆ sudaromos norint pateikti vienos ar kitos lit-ros rūšies ar žanro iškiliausius pavyzdžius ir sykiu atspindėti jos visumą. Tokios yra V. Vanago ir V. Galinio sudaryta Lietuvių poezija (2 t., 1967, 1969), A. Zalatoriaus parengtos Lietuvių tarybinė novelė (1969), Už saulę gražesnis (1978), Žalias laiko vingis (1981), išeivijoje parengtos J. Aisčio ir A. Vaičiulaičio Lietuvių poezijos antologija (1951), K. Bradūno sudarytos naujosios lietuvių poezijos ∆ Žemė (1951) bei Lietuvių poezija (1971, t. 3), L. Mockūno sudaryta išeivijos literatūros kritikos ∆ Egzodo literatūros atšvaitai (1989) ir kt. ∆ gali būti sudarinėjamos ir grynai žanriniu principu: V. Vanago parengtos Lietuvių pasakėčia (1978), Lietuvių didaktinė proza (1982), H. Bakano Lietuvių sonetas (1985), A. Žalio Lietuvių baladė (1979), D. Pociūtės-Abukevičienės ir M. Vaicekausko Giesmės dangaus miestui: XVI–XVIII a. lietuvių bažnytinių giesmių antologija (1998). Sudaromos ir specializuotos ∆: vaikų lit-ai skirtos V. Aurylos Lietuvių vaikų proza (1977), Lietuvių vaikų poezija (1980), Lietuvių vaikų dramaturgija (1984). |
