Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10

Terminai

a b c d e f g h i j k l m n o p r s š t u v ž
Sutartinės polifoninės sandaros dainos, kurias atliekant vienu metu skamba du skirtingi tekstai ir dvi skirtingos melodijos (dažniausiai dviem skirtingais aukščiais). Dėl ypatingo atlikimo būdo ir teksto ... plačiau
Scena 1. vaidinimo aikštelė. 2. struktūrinis dramos kūrinio vienetas, dramos veiksmo dalis, kuriai būdinga nesikeičianti personažų sudėtis. ∆ ribas apibrėžia personažo atėjimas ir išėjimas ... plačiau
Simbolistinė drama XIX a. pab. – XX a. pr. drama, siekusi atskleisti intuityvų suvokimą ir jutimą, iracionalų gyvenimo pradą. Simbolistai į dramaturgiją įvedė daugiaprasmį monologą, simbolines figūras, ... plačiau
Strofa pasikartojantis eilučių derinys, pasižymintis metro, intonacijos bei sintaksės vienove. Paprastai viena ∆ nuo kitos atskiriamos grafiškai (tarpu). ∆ rūšys skiriamos pagal ją sudarančių ... plačiau
Sintaksinė-intonacinė eilėdara pagrįsta panašia eilučių sintaksine struktūra. Panaši sintaksinė struktūra sukuria panašią intonaciją. Tokia eilėdara būdinga lietuvių tautosakai. Ja parašytas ir pirmasis lietuviškas ... plačiau
Silabinės eilėdaros pagrindas apytikris (silabizmas, senesnis variantas) arba tikslus skiemenų skaičius eilutėse (izosilabizmas, vėlesnis variantas) ir pastovus kirtis eilutės pabaigoje (paskutiniame ar priešpaskutiniame ... plačiau
Sinkopis kaip ir silabotoninė eilėdara, remiasi dėsningu kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų išsidėstymu, tačiau sinkopio atveju daug laisvesni tarpkirtiniai intervalai. Bendro sinkopio schema ... plačiau
Sonetas kanoniškos strofinės sandaros ir kanoniško rimavimo 14 eilučių eilėraštis, kurį sudaro du ketureiliai ir du trieiliai (itališkasis, arba Petrarkos (Petrarca) ∆), arba trys ketureiliai ir ... plačiau
Sinestezija skirtingų pojūčių pateikimas viename metaforiniame junginyje. Sinestezijos pavyzdžių gausu H. Radausko poezijoje (pvz., „Vanduo apsirengė melodija kuklia, / Pabudusi šviesa į šaltą srovę ... plačiau
Skaičiuotės ritmiški kūrinėliai, pagal kuriuos žaidžiant pasiskirstoma, kam teks gaudyti, nežiūrėti ar pan. ∆ būdinga greitas tempas, ryškus kapotas ritmas, lydimas ritmiškų veiksmų (pvz., rankų ... plačiau
Skaičiavimai (skaičiai) tai eiliuoti improvizaciniai tekstai, kuriami skaičiuojant ir parenkant besirimuojančius su skaičiais žodžius (Viens – varlės piens / Du – padu / Trys – apsitrys / Keturi – ką ... plačiau
Sinekdocha metonimijos rūšis, pagrįsta kiekybiniu principu – vienaskaita vartojama vietoje daugiskaitos, dalis vietoje visumos, pvz., apie alų sakoma gardi putelė. Dažnas ∆ atvejis – kai žmogaus ... plačiau
Stebuklinės pasakos kūriniai, pasižymintys savitu fantastikos pobūdžiu, kuriuose pasakojama apie kovą su nepaprastais priešininkais (slibinu, velniu, milžinu), ypatingus žmogaus sugebėjimus ir magines priemones ... plačiau
Sakmės itin gausus ir gyvybingas pasakojamosios tautosakos žanras, nuo pasakų besiskiriantis tuo, kad čia akivaizdžiai pretenduojama į tikrumą, t. y. iš klausytojų ir pasakotojo reikalaujama tam ... plačiau
Sakytinė retorinė tautosaka tai sakomosios liaudies kūrybos rūšis, kuriai priklauso žanrai, išsiskiriantys savitu intonavimu (pakylėtas tonas, vaidybinis imitavimas), retoriška stilistika, tekstams būdinga monologo ar ... plačiau
Sveikinimai poetiniai eiliuoti, rečiau proziniai tekstai, platinami rašytiniu pavidalu per atvirukus, stambesnes kompozicijas, o taip pat perduodami SMS žinutėmis per radijo, televizijos laidas, per spaudą. ... plačiau
Saga (sen. skand. segja – pasakoti), senovės skandinavų pasakojimai proza. Plačiąja prasme ∆ vadinama visa senąja islandų k. parašyta proza, siaurąja – vietinė pasakojamoji lit-ra. ... plačiau
Sąmonės srautas, arba vidinis monologas moderniai prozai būdinga literatūrinė technika, kuria atskleidžiama daugialypė personažo sąmonėje vykstanti minčių ir jausmų eiga. Jam būdingas nenuoseklumas, peršokimas nuo vienos ... plačiau
Sarkazmas (gr. sarkasmos sarkazo – daskau mėsą), pikta, ironiška pašaipa, kilusi iš nusivylimo, apmaudo ir pagiežos, dažniausiai atmiešta skausminga refleksija dėl likimo, aplinkybių ar kitų ... plačiau
Satyra (lot. satira, senesnis variantas satura – makalynė, maišalynė), lit-ros kūrinys ar vaizdavimo būdas, atskleidžiantis ir išjuokiantis aprašomojo (asmens, gyvenimo būdo, politinės sistemos, ... plačiau
Sentimentalizmas (lot. satira, senesnis variantas satura – makalynė, maišalynė), lit-ros kūrinys ar vaizdavimo būdas, atskleidžiantis ir išjuokiantis aprašomojo (asmens, gyvenimo būdo, politinės sistemos, ... plačiau
Simbolizmas (pranc. symbolisme gr. symbolon –
Sintaksinė poetinė figūra tam tikra sintaksinė konstrukcija, vartojama kalbos raiškumui, poetiniam efektui pasiekti. Tokį efektą gali kurti viso teksto sintaksinė organizacija, pvz., skyrybos ženklų atsisakymas ... plačiau
Siurrealizmas (pranc. surréalisme – viršrea­liz­mas), avangardistinė lit-ros ir meno kryptis, gyvavusi Europoje (visų pirma Prancūzijoje) tarp I ir II pasaulinių karų. Išsivystė iš kiek ankstesnio ... plačiau
Socialistinis realizmas oficiali sovietinės lit-ros doktrina, paskelbta 1934 m. I sovietinių rašytojų suvažiavime. Nors iš dalies rėmėsi klasikinio realizmo vaizdavimo principais, ja buvo siekiama lit-rą unifikuoti, ... plačiau
Stilius (lot. stilus – rašymo pagaliukas, rašysena): 1. kalbos raiškos sistema lit-ros kūrinyje, priklausanti nuo individualaus kalbinės medžiagos vartojimo, atrankos, interpretacijos ir ... plačiau
Stilizacija sąmoningas žinomo kūrinio, tam tikro žanro, formos, literatūrinės srovės ar epochos stiliaus, tam tikro kalbos būdo pamėgdžiojimas. Stilizacija gali apimti visą kūrinį (V. Krėvės ... plačiau