Dainuojamoji tautosaka |
dainuojami arba rečituojami, dažniausiai eiliuoti liaudies poezijos kūriniai. Pagal teksto ir melodijos ypatumus lietuvių ∆ skirstoma į dvi pagrindines rūšis: dainas ir raudas. Greta jų dar ... plačiau |
Dainos |
lyriniai, dažniausiai eiliuoti dainuojamosios tautosakos kūriniai, kuriuose susilieja poezija ir muzika. Didžioji lietuvių liaudies ∆ dalis yra lyrinės, pasaulis jose regimas žvelgiant per ... plačiau |
Didaktinės dainos |
tai naujoviškos dainos, susiformavusios XIX amžiuje, greta naujos stilistikos karinių dainų ir sentimentalių meilės romansų. Jos atsirado kaip folklorinis atsakas į XIX a. didaktinę ... plačiau |
Dainos apie gamtą |
tai funkciškai neapibrėžtos daugiausia naujoviško stiliaus dainos apie metų laikus (pavasarį, gamtos atbudimą, rudenį, žiemą), paros ciklą (rytą, vakarą, naktį), gyvūnus, paukščius ir ... plačiau |
Dialogas |
(gr. diálogos – dviejų žmonių pokalbis): 1. lit-ros žanras – eiliuotas ar prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma. Susiformavo Antikoje (Platonas, Lukianas, Seneka), atgijo Renesanso ... plačiau |
Dienoraštis |
daugiau ar mažiau sistemiškas, datuotas autobiografinis pasakojimas, išsiskiriantis informatyvumu, refleksija, kuriame autorius fiksuoja savo paties kasdienybę, istoriją. Senojoje kultūroje ∆ ... plačiau |
Drama |
(gr. drao – veikti): 1. literatūros rūšis, greta lyrikos ir epo. ∆ būdinga išskirtinė įvykių koncentracija (įvykiai vaizduojami „čia“ ir „dabar“), intensyvus išorinis ir ... plačiau |
Draminė situacija |
skiriamasis dramos žanro bruožas. ∆ sąlygoja dinamišką veiksmą,atskleidžia konflikto motyvus, parodo personažo charakterį. ?∆ atsidūręs personažas turi veikti, ieškoti išeities iš ... plačiau |
Dramos kalba |
jos pagrindas – pačių veikėjų kalba. Ji charakterizuoja veikėjus ir stumia į priekį draminį veiksmą. ∆struktūrą sudaro personažų dialogai, monologai, replikos (aparte) bei teatrinio ... plačiau |
Dialogas |
dramos kalbos struktūros vienetas greta monologo ir remarkų. ∆ – personažų pokalbis, keičiantis trumpomis replikomis arba ilgesniais samprotavimais – tiradomis. ∆ iš esmės yra ... plačiau |
Dilogija |
dviejų draminių ar stambiosios prozos kūrinių grupė, kurių kiekviena dalis turi atskirą pavadinimą, o kartais – ir abi dalis jungiantį pavadinimą. ∆ galėtume laikyti B. ... plačiau |
Daina |
rašytinės lyrikos žanras, dažnai besiremiantis dainuojamosios tautosakos stilistika (pvz., Just. Marcinkevičiaus „Oi, užkilokit vartelius“). Tokios ∆ neretai sulaukia muzikinės ... plačiau |
Darbo dainos |
darbo dainos temiškai susijusios su valstiečių lauko ir namų darbais. Senoji, apeiginė jų paskirtis buvo užtikrinti atliekamo darbo sėkmę, įgyti pasėlius, gyvulius ar namus globojančių ... plačiau |
Dialektizmai arba tarmybės |
kurios nors tarmės žodžiai, gramatinės formos ar sintaksinės konstrukcijos, vartojami grožinėje lit-roje. Iki lietuvių kalbos sunorminimo daugelis rašytojų kūrė gimtąja tarme (pvz., ... plačiau |