| (gr. allēgorein – vaizdingai kalbėti), perkeltinės reikšmės (arba reikšmių) sukūrimo būdas, metaforos atmaina, už kurios tiesioginės pažodinės prasmės slypi kita, pasižyminti konkretumu ir vienareikšmiškumu (pvz., Baroko epochoje populiari labirinto ∆ vaizduoja pasaulį, žemiškąjį gyvenimą). ∆ reikšmę gali turėti žodis, posakis ar net visas kūrinys. Situacijas, įvykius, abstrakčias idėjas alegorijos žymi kokiais nors konkrečiais objektais, asmenimis arba veiksmais. Kaip literatūros išraiškos priemonė ∆ buvo žinoma Antikoje, tačiau labiausiai ji išpopuliarėjo Viduramžiais; ypač išplito alegorinė personifikacija, t. y. tokia ∆, kuomet kūrinio herojus sykiu reprezentuoja kokią nors idėją arba koncepciją (pvz., Rožės romane (Roman de la Rose) – viduramžių prancūzų alegorinėje meilės poemoje). XVI–XVIII a. lit-roje daugybė abstrakčių sąvokų (pvz., gėris, blogis, išganymas, mirtis), žmogaus charakterio savybių (pvz., godumas, puikybė, kuklumas, pamaldumas) buvo išreiškiamos ∆. ∆ buvo išplitusi XVI–XVIII a. Lietuvos lotyniškoje ir lenkiškoje literatūroje, ypač poezijoje, tačiau alegorinių figūrų yra ir M. Daukšos, K. Sirvydo bei kituose senuosiuose lietuviškuose raštuose. Alegoriniai personažai veikia daugelyje pasakėčių (pvz., pirmoji lietuviška verstinės grožinės lit-ros knyga – J. Šulco antikinių pasakėčių vertimas Ezopo pasakėčios, 1706 (Die Fabeln Aesopi) arba K. Donelaičio pasakėčios (paskelbtos 1824), kuriose vilkas („Vilks provininks“) yra amtmonas, šuo įkūnija vokiečių teismą („Šuo Didgalvis“), ąžuolas („Aužuols gyrpelnys“) – dvarininką ir t. t. Romantizmo epochoje dėl savo vienareikšmiškumo ir konvencionalumo ∆ buvo vertinama kritiškai. XX a. lit-roje ∆ sutinkama, tačiau palyginti retai. Alegorinių įvaizdžių yra XX a. pirmosios p. lietuvių lit-roje (M. Gustaičio poema Aureolė, 1914, Vaižganto proza). Vienas ryškiausių šiuolaikinės ∆ pavyzdžių pasaulinėje lit-roje – Dž. Orvelo (G. Orwell) romanas Gyvulių ūkis, 1945, kuriame, pasitelkus naminių gyvulių įvaizdžius, vaizduojama tironiška bolševikinė Rusijos valdžios sistema. Nuodugnus ∆ ypatybių pažinimas iš esmės yra susijęs su senųjų epochų meno istorijos studijomis. |
