135Klausimas
Pabraukite sakinio gramatinį centrą.
Tuomet atgal riedančios bangos, pačiupusios tuos laivelius su bejėgiais žvejais, nešdavo atgal į jūros ar marių gilumą. (Bar.)
|
Šen bei ten vėjyje siūravo rugiaveidės ir smiltyninės viksvos. (Bar.)
|
Romėnų labiausiai buvo vertinamas baltasis, vadinamas karališkuoju, gintaras. (Bar.)
|
Kiek atokiau lyg kokios karalienės atstu viena nuo kitos kupstais pūpsojo pajūrinės zundos aštriai karpytais lapais ir gyslotais violetiniais žiedais.
|
Laivas šokinėjo, virto ant šono ir vėl kažkaip per stebuklą atsitiesdavo. (Bar.)
|
Smėlėta pakrantė buvo išrašyta vėjų rožės bei paukščių rašmenimis. (Bar.)
|
Laivo kapitonas vienam patyrusiam jūreiviui įsakė nuleisti didžiąją burę, o kitiems liepė semtuvais semti vandenį iš laivo. (Bar.)
|
Jie mokėjo pagaminti gražius papuošalus iš žalvario ir pasidirbti kovos kirvius bei strėles lankams. (Bar.)
|
Vien tik šilynai ir kemsynai. (Bar.)
|
Medžiotojų gyvenimas buvo kupinas pavojų, netikėtumų ir įvairiausių nuotykių. (Bar.)
|
Baltų kaimynai šiaurėje buvo ugrofinų gentys. (Bar.)
|
Dvistiebis lenkų laivas – ne adata. (Bar.)
|
Gintaras turėjo apsaugoti nuo visokių nelaimių, ligų ir piktos akies. (Bar.)
|
Taip malonu po savo kojomis vėl justi gurgždantį smėlį ir tvirtą nesiūbuojantį pamatą. (Bar.)
|
Bangų mūša darėsi vis stipresnė. (Bar.)
|
Seniai, viena akimi skersuodami, akylai sekė atvykėlius, pavojingai besiartinančius prie jų šventgirio. (Bar.)
|
Saulė jau rengėsi leistis. (Bar.)
|
Pro mėnulio seną ir tokį gerai pažįstamą veidą lyg avių pulkai kūprino debesys. (Bar.)
|
Smėlio kalnai buvo tarsi niekieno žemė. (Bar.)
|
Tie karai tęsėsi visą dešimtmetį. (Bar.)
|
Jo nesulaikė motions ašaros nei rūstūs tėvo perspėjimai. (Bar.)
|
Visi valdovo žodžiams vieningai pritarė. (Bar.)
|
Iš šiaurės slinko tamsūs sniego debesys. (Bar.)
|
Tačiau likimas šį kartą jam buvo maloningas. (Bar.)
|
Taip atsirado pirmieji krikščionys sūduvių žemėje. (Bar.)
|
Iš kažkur sklido romi arkliaganio daina. (Bar.)
|
Vieni bėgo į daržines ir slėpėsi šiauduose. (Bar.)
|
Tuo metu čekai jau buvo apsikrikštiję. (Bar.)
|
Juos pačius saugos prūsų pelkės, raistai bei girios. (Bar.)
|
Apsišaukėlis popiežius netrukus buvo sučiuptas ir įmestas į kalėjimą. (Bar.)
|
Žmonėms visais laikais reikėjo stebuklų. (Bar.)
|
Pilyje gedulas ir sielvartas. (Bar.)
|
Jie privalo švariai apsiprausti ir apsirengti šviesiais drabužiais. (Bar.)
|
Tuosyk Brunonas galėjo tęsti krikšto apeigas. (Bar.)
|
Saulėlydis virš slėnio liepsnote liepsnojo. (Bar.)
|
Jų žemę ištiks badas, maras ir kiti blogi dalykai. (Bar.)
|
Netoliese buvo ežeras ar upė. (Bar.)
|
Reikėjo kažką daryti. (Bar.)
|
Tai prūsų nepalaužė. (Bar.)
|
Tai nelengvos pareigos. (Bar.)
|
Tarp jų gali kilti visokiausių ginčų ir nesutarimų. (Bar.)
|
Tuokart ši upė buvo tarsi aukso gysla. (Bar.)
|
Ant savo žirgų jie jautėsi laisvi kaip vėjas. (Bar.)
|
Vanduo klajoklių moterims buvo didžiausia atgaiva po ilgų klajonių stepėje. (Bar.)
|
Moterys yra minkštos širdies. (Bar.)
|
Tačiau jokio stebuklo čia nebuvo. (Bar.)
|
Saulės spinduliai buvo pradėję varpyti pusnis ir aižyti ledą. (Bar.)
|
Įmirkusi ir garuojanti žemė rytais būdavo tarsi į kokias rūko marškas suvystyta. (Bar.)
|
Ką daryti su tais nepaklusniais prūsais? (Bar.)
|