Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Sintaksė ir skyryba / 134

1. Jis privalo parodyti, kas valdo imperiją ir kieno žodis bus paskutinis. (Bar.)

2. Jie džiaugėsi, kad sugrįžta saulė ir kad iš atsileidusios nuo pašalo žemės pradeda kaltis žali žolynai, kurių taip pasiilgo per žiemą išbadėję gyvuliai. (Bar.)

3. Jis gerai žinojo, kad usnis turi gilią šaknį ir vienu sykiu jos neišrausi iki galo. (Bar.)

4. Kai lietuvių didysis kunigaikštis Mindaugas rengėsi apsikrikštyti ir laukė karališkosios karūnos iš Rygos, Livonijos ordino riteriai ramiai statydinosi pilį toje vietoje, kur Danė įtekėjo į marias. (Bar.)

5. Jis žinojo, kokiais principais riteriai vadovaujasi mūšiuose, kur yra jų silpnosios vietos. (Bar.)

6. Sembai bandė statyti kopėčias į valtis ir ropštis pilies sienomis aukštyn, tačiau valtys vandenyje suposi, o kopėčios su sembais griuvo atgal į marių vandenį. (Bar.)

7. Buvo tokių metų, kai kuršiai mokėjo duoklę vikingams, tačiau pasitaikydavo ir tokių, kai kurtingesniųjų kuršių ūkiuose, be savų samdinių, dirbo keli danai, gotai ar norvegai, sučiupti Baltijos jūroje prie kuršių pakrančių. (Bar.)

8. Nuo to laiko, kai sudegė namai ir jis buvo išplėštas iš šilto ir nuo visų pasaulio negandų globiančio motions glėbio, Montė pateko į visai kitą pasaulį, kur nebuvo meilės. (Bar.)

9. Livonijos kronika teigia, kad sembai, atplaukę į vietą, sustatė mariose valtis vieną prie kitos taip, kad jos glaudėsi šonais. (Bar.)

10. Iš pradžių kuršiai galvojo, kad ten, kur jūroje leidžiasi saulė, yra pasaulio kraštas, ta riba, už kurios niekas nebegyvena. (Bar.)