2Klausimas
Atlikite užduotį. Horacijus, Simonas Stanevičius, Adomas Mickevičius.
Simonas Stanevičius
Šlovė žemaičių
Aukšta daina
Mačiau Vilnių, šaunų miestą,
Seną mokslų gyvenimą,
Nuo žemaičių beapsėstą
Ir jų tikrą sutarimą.
Šlovė visus sujudino
Gera tėviškei daryti,
Ir, ką amžiai pagadino,
Čėsas yra sutaisyti.
Daugel metų sviets rokavo,
Mūsų žemė kaip pražuvo,
Kaip užmiršo kalbą savo
Ir užmiršo, kuomi buvo.
Tarp žemaičių vis atgijo
Garbė tėvų ir liežuvis,
Meilė tarp jų išsiliejo,
Prasidžiugo ir lietuvis.
Sveiks, Ringaude, mūsų tėve!
Sveiks, Mindauge, karaliūnai!
Garbę jūsų skelbdink, Dieve,
Kuri linksmin mumis nūnai.
Sveiks būk, senas Gediminas!
Sveiks, Algirde galingiausias!
Sveiks, Kęstuti minėtinas,
Iš žemaičių ko stipriausias!
Buvot ligšiol užmiršime
Dėl daugumo neprietelių,
Štai žemaičių surinkime
Šlovė jūsų prisikėlė.
Prasidžiugo Lėtų šalys
Ir geruma sūnų savo,
Nesang greitai iš nevalios
Pražuvimo išvadavo.
Šviesi saulė užtekėjo,
Lėtų nušvito pašaliai,
Rankas ant akių uždėję,
Išsiskaidė neprieteliai.
Šimtabalsis garsas lėkė,
Ilgus sparnus plasnodamas,
Nepaliaudams šaukė, rėkė,
Po pasaulį skrajodamas:
„Veizdėk, sviete nusiminęs!
Kas ten šiaurėj atsitiko,
Pražuvime sveikos liko.“
Šlovė žemaičių
Aukšta daina
Mačiau Vilnių, šaunų miestą,
Seną mokslų gyvenimą,
Nuo žemaičių beapsėstą
Ir jų tikrą sutarimą.
Šlovė visus sujudino
Gera tėviškei daryti,
Ir, ką amžiai pagadino,
Čėsas yra sutaisyti.
Daugel metų sviets rokavo,
Mūsų žemė kaip pražuvo,
Kaip užmiršo kalbą savo
Ir užmiršo, kuomi buvo.
Tarp žemaičių vis atgijo
Garbė tėvų ir liežuvis,
Meilė tarp jų išsiliejo,
Prasidžiugo ir lietuvis.
Sveiks, Ringaude, mūsų tėve!
Sveiks, Mindauge, karaliūnai!
Garbę jūsų skelbdink, Dieve,
Kuri linksmin mumis nūnai.
Sveiks būk, senas Gediminas!
Sveiks, Algirde galingiausias!
Sveiks, Kęstuti minėtinas,
Iš žemaičių ko stipriausias!
Buvot ligšiol užmiršime
Dėl daugumo neprietelių,
Štai žemaičių surinkime
Šlovė jūsų prisikėlė.
Prasidžiugo Lėtų šalys
Ir geruma sūnų savo,
Nesang greitai iš nevalios
Pražuvimo išvadavo.
Šviesi saulė užtekėjo,
Lėtų nušvito pašaliai,
Rankas ant akių uždėję,
Išsiskaidė neprieteliai.
Šimtabalsis garsas lėkė,
Ilgus sparnus plasnodamas,
Nepaliaudams šaukė, rėkė,
Po pasaulį skrajodamas:
„Veizdėk, sviete nusiminęs!
Kas ten šiaurėj atsitiko,
Pražuvime sveikos liko.“
1
Kaip apibūdinamas Vilnius S. Stanevičiaus odės pirmoje strofoje?
2
Kokios vertybės yra svarbios žemaičių sąjūdžio bendruomenei?
3
Kuo dabartis skiriasi nuo praeities? Kas būdinga praeičiai, o kas – dabarčiai?
4
Kaip S. Stanevičius atskleidžia atminties svarbą? Palyginkite 2–4 ir 5–7 strofose įvardintas vertybes, svarbias tautos atgimimui.
5
Palyginkite 9–10 strofose vaizdinius, kuriais atskleidžiamas tautos atgimimas su vaizdiniais A. Mickevčiaus odėje „Jaunystei“.
6
Paaiškinkite, į ką kreipiamasi paskutinėje strofoje: „Veizdėk, sviete nusiminęs! / Kas ten šiaurėj atsitiko“.
7
Palyginkite, kokios vertybės iškeliamos Horacijaus, S. Stanevičiaus, A. Mickevičiaus odėse. Kas sudaro opoziciją aukštosioms vertybėms?
8
Kaip interpretuojamos XIX a. poetų odėse Horacijaus mintys apie „minios nepastovią valią“, nemirtingumą, apie jaunimą, kuris ieško „kelio nevaikščioto“, apie jaunimo kilimą „sparnais nuo klampiosios žemės“.