Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Horacijus, Simonas Stanevičius, Adomas Mickevičius / Interpretuok ir vertink / 3

3Klausimas

Atlikite užduotį.

Adomas Mickevičius
Odė jaunystei

Be dvasios, be širdies – tai griaučių minios!
O, duok, jaunyste, man sparnus!
Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,
Pakilsiu rojun, į kraštus,
Kur įkvėpimas kuria stebuklus,
Kur puošia jis žiedais naujovę, –
Tenai viltis – jo palydovė.

Lai tie, kuriuos jau slegia metai,
Kur žemėn linksta kaktomis, Matuos pasaulį akimis,
Kurios aplink siaurai temato.

Pakilk, jaunyste, virš slėnių,
Kur tiek pelėsių jau priviso,
Pakilk, ir saulėtu žvilgsniu
Tu perverki žmoniją visą!

Žemyn pažvelki – plotai ten aptemę,
Juos dengia rutina ir tingūs vandenai:
Tai žemė!

Pažvelki – plynėj negyvoj tenai
Iškilo šliužas kažin koks kriauklėtas:
Jūreivis, vairas, laivas – viskas jis.
Ir puola gyvius mažesnius nepastebėtas,
Tai pasiners, tai vėl išlįs –
Ir nenuskęsdamas taip nardo po vilnis.
Staiga sudužo jis, akmens vos prisilietęs.
Nieks nežinos gyvenimo nei jo žūties:
Savimyla tai be širdies!

Gyvenimo nektaras tau saldus,
Kai jį dalaisi su kitais, jaunyste!
Ir širdys dangišku džiaugsmu pražysta,
Kada jas jungia saitas nuostabus.

Išvien visi, draugai jaunieji!
Visų bendroji laimė – mūs tikslai.
Vienybėj įkvėptoj jėga stiprėja,
Išvien visi, draugai jaunieji!..
Laimingas kritęs kovoje tasai,
Kuris kitiems padėjo kelią tiesiant
Į rūmus ateities, į garbę šviesią.
Išvien visi, draugai jaunieji!..
Nors kelias ir uolėtas, ir slidus
Ir ydos, smurtas trukdo mums žygiuoti, –
Bet smurtui smurtas atkirtis tebus,
Prieš ydas jaunumėj išmokime kovoti!

Kas, būdamas vaiku, kapos hidras,
Tas jaunas smaugs kentaurus,
Iš pragaro išplėš aukas Ir parsineš iš rojaus laurus Žvelk ten, kur nepasieks akis,
Laužk tai, ko nepajėgs ir protas:
Jaunyste, aras tu sparnuotas,
Ir nieks tavęs nesulaikys!

Petys petin! Mes žemės rutulį apjuosim
Gyvąja rankų grandine!
Vienais troškimais, mintimis liepsnosim –
Ir vieno židinio ugnia!..
Pasistūmėk pirmyn, planeta!
Naujus parinkom tau kelius.
Nusviedus kiautą nudėvėtą,
Metus vėl prisimink žalius.

Kaip ten, kur stichijos grumėjo,
Kur siautėjo chaoso gaivalai,
Vos dievo „Tebūnie!“ tik nuskambėjo,
Daiktų pasaulis kėlėsi tvirtai;
Ir ūžia vėjai, supas vandenynai,
Nušvinta žvaigždės aukštoje mėlynėj, –

Taip ir žmoniją dengia dar tamsa,
Ir stichijos tarpusavy kovoja.
Štai meilė ugnimi liepsnoja,
Ir iš nakties pakils šviesi dvasia:
Ją savo įsčiose pradės jaunystė,
Sutvirtins saitais amžina draugystė.

Ir dūžta jau danga ledinė,
Ir prietarai tamsieji sutrupės.
Sveika būk, laisvės tu aušrine!
Išganymo greit saulė patekės.

[1820]

Vertė Eugenijus Matuzevičius

JANO ČEČIOTO, KAIP TIKROJO NARIO, PASVEIKINIMAS
(KALBA, PASAKYTA FILOMATŲ POSĖDYJE 1819 01 12)

Garbusis mūsų bičiuli ir broli! Kolegos, kuriuos čia susibūrusius regi, šiandien tavo akivaizdoje stovi, kitokį būdą įgiję. Iš pradžių patyrę tavo gebėjimus, o dabar – uolumą, gerus potroškius, kilnią širdį ir dorybingą charakterį, pakelia tave į tikruosius Filomatų draugijos narius.
Šita draugija susikūrė turėdama gražiausią tikslą – teikti naudą šaliai, tėvynainiams ir patiems mums; pasirinko tam gražiausią kelią – savišvietos kelią. Tačiau derėtų pasvarstyti, ar, laikydamiesi vien tik šio kelio, sėkmingiau nuveiksime, ką esame užsimoję. Bėda ta, kad mūsų proto veiksmai kuo glaudžiausiai susiję su jutimų pasauliu. Didesniam būriui žmonių negalime tiesiogiai atskleisti mūsų minčių ir jausmų. Vieni surado gražų būdą perteikti visa tai rašydami, o antrieji, negalėdami pasiekti minčių ir jausmų būtovės, sumanė bjaurų būdą ręsti užtvaras, kad tie jausmai ir tos mintys visai neiškiltų. Taip ant mūsų sielų ir ant mūsų širdžių buvo uždėtos grandinės. Kiekvienas, kuris dirba pavieniui, nors ir su karščiausiu noru, susidūręs visur tik su kliūtimis, o niekur neradęs pagalbos, persekiojamas žmonių, kuriems atsispirti nemato būdo, nuvargintas betikslio ir nenaudingo darbo ir, kai jam uždraudžia veikti, kada kliūtys nustelbia mąstymą, galų gale nustoja dirbęs ir mąstęs, praranda narsą ir tampa jau nebe žmogumi, nes nesugeba puoselėti prakilniausios žmogiškumo dalies.
Kad išvengtume to siaubingo likimo, suvienijome mūsų mažas jėgas, nusprendėme vienas kitą remti, šviesti, akinti ir dirbti išvien. Bet ir toji mūsų sąjunga, žymiai galingesnė nei kiekvienas iš mūsų atskirai, jeigu tiktai mokslo darbą stumtų, vargiai galėtų išlikti. Pažvelkime, iš ko jinai dabar susideda? Iš žmonių, kurių didžiausia teigiamybė yra tykus darbas ir uolumas. Niekingi žmonės, kurie, nesugebėdami pakilti lig tauresnių jausmų ir aukštesnių užmojų, nusprendė viską, kas kilnu ir aukšta, engti ir sunaikinti. Suvokęs šias liūdnas mintis, filosofas užsiplieskia nenumaldoma neapykanta visai žmonių giminei; tačiau tas, kurs numaldo neapykantą, nenusivilia ir trokšta blogiems žmonėms gera daryti, yra, mano manymu, žymiai didesnis filosofas.
Tad Draugija, dirbdama vien protu ir atskirai nuo bendruomenės, varydama vien tik mokslo barą, susidurtų su daugybe kliūčių; o kas būtų, jeigu mes platesnius ir svarbesnius planus plėtotume, jeigu mes, – ne kaip tie laukiniai, kurie, norėdami medžio veislę pagerinti, vaisius cukrumi apibarsto, nes nežino, jog kartybės ar saldybės versmė glūdi kamiene ir kelme, – jeigu mes, sakau, gėrį gerais būdais norėtume kurti, pritraukti jaunimą, diegti jam norą dirbti, o malšinti egoizmą, atgaivinti tautiškumą, jeigu... tačiau negi viską gebėsiu išvardinti: tiek daug prieš mus stovi didžių darbų, kuriuos nuveikti reikia! Tada nepakaks talento, nepakaks net gerų norų; reikia apdairumo ir išminties, reikia veikti patikimais ir visad nuosekliais būdais, remtis patikimomis ir visad nuosekliomis nuostatomis, patikimais ir visad nuosekliais principais. Taip dirbti sugeba ne visi. Tad Draugija, žvelgiant plačiau, dalijasi į dvi dideles klases, o visi nariai turi dvejopą požiūrį: vieni privalo mūsų būtovę gražinti, kiti gražindami dar ir viduje ją tvarkyti, nuo negalavimų saugoti; vieni turi vis aukštyn ją stumti, kiti – aukštyn stumdami vis giliau į žemę jos pamatus tvirtinti; aniems reikia talento, šiems – talento, drąsos, patvaraus proto, o pirm visko – doros širdies. Kurie iš jųjų, klausiu, yra Draugijai brangesni? kurie turi daugiau ir svarbesnių pareigų? kuriuos galop pasirinkti yra sunkiau? Talentingą žmogų lengva atpažinti iš jo elgesio, pokalbių, raštų, tačiau dvasia, tačiau charakteris – kaip giliai tai paslėpta! Tos dirbtinės marionetės, žmonėmis vadinamos, glėbesčiuojasi bičiuliškai su mumis, šypsosi, verkia; tačiau po tuo teatru tūno egoizmas, gobšumas ar puikybė, kuri judina spyruokles, valdančias menką asmenį. Tad koks gi pasirinkimas, kartoju, ar talentingo žmogaus, ar talentingo, tačiau turinčio dar ir taurų charakterį, yra sunkesnis ir svarbesnis? Šis pasirinkimas iškėlė tave, Janai Čečiotai, mūsų kolega ir broli!
Įstatai parodys, kokią vietą užimi Draugijoje, kokios tavo pareigos ir kaip turi jas vykdyti. Apsiribosiu tik išdėstęs tau, pasakyčiau, tikrojo nario katekizmą, tai yra tuos principus, kurių privalai savo veikloje atkakliai ir nuolatos laikytis.
Nelaimingos aplinkybės, kuriomis gyvena mūsų šalis, baisiai veikė ir veikia tėvynainius, juos pasmerkdamos niekšybei. Protas, anksčiau siekęs didžių dalykų, šiandien užgožtas ir prispaustas dalykinių interesų, keliaklupsčiauja prieš pelną ir klauso tik savimeilės. Atverk prieš ką nors didžią mintį, didį siekį, – norėdamas tame žmoguje aukštesnius jausmus pažadinti, pažadinsi tik abejingą šypsnį! Tos niekingos būtybės taip gerai apie save galvoja, jog tarp didžių dalykų ir savęs regi juokingą kontrastą; iš čia kyla, kaip sakė Homeras, jog dievai iškart kiekvienam vergui pusę jo sielos atima. Tad pirmasis tavo uždavinys – pakilti iš tosios viską menkinimo prarajos ir kitiems padėti iš ten kilti. Įteigti žmogui, jog jis sugeba nuveikti, nenoriu sakyti, didžius darbus, tačiau bent pagalvoti apie juos gali – ir tai jau yra didelis dalykas. Stenkis visada tą daryti; Draugiją lygink su didžiu ir šventu reikalu. Taip savo pavyzdžiu įteigsi nariams korespondentams pagarbą Draugijai ir norą uoliai dirbti jos gerovei. Vienas žodelytis, juoku paverčiąs Draugijos tikslus ar jos formaliąsias taisykles, yra baisus smūgis. Visada to saugokis! Tegu korespondentai priklausymą mūsų sąjungai laiko ne pokštu, bet garbe savo.
Antras neginčytinas ir svarbus dalykas – rodyti pagarbą Draugijos valdininkų rimčiai; čia nėra vietos vaikiškai ambicijai, to reikalauja Draugijos egzistavimas ir tvarka. Patirtis parodė – kai tik į valdininkus nežiūrima rimtai, podraug rimtai nežiūrima ir į teisės aktus, pagal kuriuos valdininkai buvo paskirti. Todėl prieš nuverčiant karalius, visur iš pradžių buvo visiškai sugriaunama karališkoji valdžia. Kėsinimasis paveržti popiežiams pripažintą šventumą sukels maištą prieš pačią religiją.
Prie šių pastabų dar pridursiu, jog pagrindinė tavo pareiga bus pelnyti korespondentų draugystę ir pasitikėjimą. Kai tik Draugija pripažins ką nors savo nariu, privalai laikyti, jog jisai yra to vertas ir gerbti išrinkimą, nors pats ir kitaip manytum; mat kiekvienas, esantis kokioje nors draugijoje, dalį savo teisių bendruomenei atiduoti privalo. Tačiau visąlaik ir toliau atidžiai stebėk korespondentų būdą. Jeigu dėl kokios nors priežasties atrodytų netinkantys Draugijai, turėtum juos laikyti atitinkančius korespondento laipsnį, nes taip mano Draugija; bet tokiu atveju privalai visais būdais priešintis, kad toks korespondentas neprasiskverbtų į tikrųjų narių gretas. Vis dėlto, jei Draugija kitaip pasielgtų, iškart turi jį laikyti vertu laipsnio, kuris jam buvo suteiktas, nes daugumos sprendimas – tai Draugijos sprendimas, ir jis turi būti gerbtinas, o tavo nuomonė galėjo tave suklaidinti. Kaip žemesniųjų laipsnių narių bičiulis turi jais visokeriopai pasitikėti ir su jais draugauti, tačiau nepaisant to, reikia vengti jaustis lygiu su jais Draugijos reikaluose. Būtent ši nelygi lygybė yra mūsų įstatų paslaptis ir sąjungos gyvavimo principas.
Lig tol kalbėjau kaip viršininkas tikrajam nariui. Jeigu šitoje vietoje, skirtoje svarstyti bendro gėrio klausimus, galiu kreiptis į tave kaip bičiulis į bičiulį, tai šitaip atgaivinu turbūt didžiai mums abiems malonų ir didžiai garbingą prisiminimą apie nesudrumstą draugystę, kuri nuo vaikystės metų nuolat mus siejo ir sieja iki dabar. „Tarp niekingų žmonių negali būti draugystės, – sako Rousseau, – jų ryšys yra tik laikinas; tai vilkai, kurie, suėdę stipresnį už save žvėrį, vėl išsiskirsto.“ Mes nebuvome lig šiol išsiskyrę ir niekada neišsiskirsime. Jautrios širdys iš prigimties sutelkia aplink save viską, ką turi mieliausio. Bičiuli! čia yra manieji bičiuliai! Tikiuosi, jog pelnysi jų prieraišumą, nenuvilsi jų pasitikėjimo, būsi toks, kokiu prisako tau būti šventi taurių žmonių bičiulystės įstatai ir Draugijos nariams šventi josios įstatai. Vertė Algis Kalėda

1 Aptarkite pirmosiose dviejose odės eilutės atskleistą vertybių opoziciją, esmingą visam odės tekstui.

2 Pasekite, kaip ši vertybinė opozicija atskleidžiama tolesniame tekste. Kokias šios opozicijos prasmes atskleidžia 1–3 strofose plėtojami žvilgsnio, matymo, regėjimo galios motyvai?

3 Aptarkite simbolinį pasaulio vaizdą 4 strofoje. Kokiomis prasmėmis jis papildo pagrindinę teksto vertybinę opoziciją?

4 Kodėl po šio regėjimo subjektas 5–8 strofose dar kartą kreipiasi į jaunystę ir „draugus jaunuosius“? Kokiomis metaforomis nusakomi jų siekiai ir tikslai? Palyginkite, kaip jaunimo siekiai, tikslai sukonkretinami filomatų draugijoje A. Mickevičiaus pasakytoje kalboje?

5 Kokia sentencija nusakoma jaunimo laikysena? Kaip ją padeda išryškinti aliuzija į senovės graikų didvyrį Heraklį? Palyginkite, kokių tikslų siekia jaunimas filomatų draugijoje pasakytoje A. Mickevičiaus kalboje, kokias kliūtis jauni žmonės turi įveikti?

6 Palyginkite dar vieną kosminį pasaulio vaizdą, kuris išsakomas baigiamosiose 9–11 strofose, su ankstesniuoju. Kuo skiriasi „senas“ ir pranašaujamas „naujas“ pasaulis?

7 Kas lemia numatomas pasaulio permainas? Kokia aliuzija į Bibliją pasitelkiama toms permainoms nusakyti? Kaip jos susijusios su pagrindine teksto vertybine opozicija, kokiomis reikšmėmis ją papildo?

8 Apibendrinkite analizę, palygindami jaunystės idėjos reikšmę A. Mickevičius odėje „Jaunystei“ ir kalboje, pasakytoje filomatų draugijoje (žr. pateiktą tekstą).

9 Savais žodžiais paaiškinkite, aptarkite jaunimui odėje ir kalboje siūlomą gyvenimo programą.

Baigti