74Klausimas
Perskaitykite tekstą laikydamiesi taisyklingos tarties ir kirčiavimo reikalavimų (galite įsirašyti į diktofoną ar telefoną, kad vėliau perklausytumėte). Palyginkite, kaip šį tekstą skaito diktorius. Įsivertinkite skaitymą (arba jus gali įvertinti draugai, mokytojas). Įsidėmėkite, kokių klaidų darėte. Stengdamiesi jų išvengti, tekstą perskaitykite dar kartą.
[...] aš dar nesijaučiu nei pasenęs, nei protu suglumęs, nei gyvent pavargęs ir gyvenu dar svajonėmis, svajonėmis apie neparašytas apysakas, noveles, romanus, apie neatliktas tolimesnes ir artimesnes keliones, kurias aš taip mėgstu. Savo gyvenime tikiuos dar daug ką pasiekti. Vieni, sulaukę savo senatvės, skundžiasi, kad jų gyvenimas buvęs neįdomus, nuobodus; kiti, kad jis prabėgęs jiems taip greit, taip greit, kad jie jo ir nepamatę: čia, regis, tik pradėję gyventi, o jau ir suaugę, čia tik subrendę, o jau ir pasenę... Aš savo gyvenimu negaliu pasiskųsti: buvo jis man ir nuobodus, ir linksmas, ir įdomus, ir pilkas, kasdieniškas, ir negaliu pasakyti, kad jis taip greit būtų prabėgęs [...]. O gėlių yra rudenį! Ir jos mums, gyvenimo pamokytiems ir pablaškytiems, ar ne malonesnės kaip pavasarį, kada jų daug ir kada jos pačios prašosi skinamos; o, kad rudenį keičiasi spalvos, vysta ir krinta pageltę lapai, tai juk toks gamtos dėsnis – atgyvenusios savo, ir žvaigždės nuo dangaus krinta. Tai ko mums mažiems būgštauti ir jaudintis, artėjant prie rudens ribos, prie kurios visi mes, tiek jauni, tiek seni, diena po dienos artėjame ir priartėsime.
Antanas Vienuolis
Antanas Vienuolis