Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10
Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Kirčiavimas / 73

73Klausimas

Perskaitykite tekstą laikydamiesi taisyklingos tarties ir kirčiavimo reikalavimų (galite įsirašyti į diktofoną ar telefoną, kad vėliau perklausytumėte). Palyginkite, kaip šį tekstą skaito diktorius. Įsivertinkite skaitymą (arba jus gali įvertinti draugai, mokytojas). Įsidėmėkite, kokių klaidų darėte. Stengdamiesi jų išvengti, tekstą perskaitykite dar kartą.

Vienas šeimininkas prastai prižiūrėjo savo gyvulius: šuns nelakino, gaidžio nelesino, tai šiuodu ir nutarė pabėgti į mišką ir pradėti savarankiškai gyventi. Gaidys susirado laktą ant aukšto ąžuolo šakų, o šuo kiek žemiau įlindo į ąžuolo drevę ir pasitaisė sau guolį. Šitaip būtų ir amželį nugyvenę, draugiškai dalydamiesi ką sumedžioję, jeigu ne gaidžio papratimas giedoti naktimis ir žmogų į darbą kelti. Užgiedojo jis girioje pirmąkart, – ir išgirdo jo balsą lapė, o išgirdusi šoko iš savo guolio ir išlindo iš urvo [...]. Pakėlusi snukį aukštyn, meiliai lakštuoja. – Tu vienintelis gaidelis visoje girioje, o aš vienintelė laputė. Leiskis, gaideli, žemyn, tai mudu gražiai draugystėje gyvensime. – Aš čia ne vienas, – sako gaidys. – Žemiau gyvena mano draugas vartininkas. Pasibelsk į vartus, pasiprašyk leidžiama [...]. Lapė [...] jau pasibeldė uodegėle į ąžuolą ir laukė vartus atidarant, tik staiga puolė šuo iš drevės su visais savo patalais ir čiupo lapę už sprando. Lapė nutverta ėmė kriokti lyg ožka, uodegą laužiama, ir vos tik spėjo pagalvoti: „Gaidelio mėsos geidžiau, o savo atnešiau gaižiui ir šuniui“, – šuo ją taip papurtė, kad baigėsi visos lapės gudrybės.

Lietuvių tautosaka