75Klausimas
Perskaitykite tekstą laikydamiesi taisyklingos tarties ir kirčiavimo reikalavimų (galite įsirašyti į diktofoną ar telefoną, kad vėliau perklausytumėte). Palyginkite, kaip šį tekstą skaito diktorius. Įsivertinkite skaitymą (arba jus gali įvertinti draugai, mokytojas). Įsidėmėkite, kokių klaidų darėte. Stengdamiesi jų išvengti, tekstą perskaitykite dar kartą.
Tamsią naktį po karo du alkani padarai ėjo keliu. Senas varpininkas vedėsi su savimi mažą berniuką. Neįsiprašę nakvynės iš eilės keturiuose kaimuose, neprisibeldę į dvidešimt trobų ir neįstengę įlįsti į dešimt daržinių, dabar jiedu ėjo per mišką. Ant jųdviejų lijo lietus. Berniuko kojos apautos medinėmis klumpėmis, senio – šimtaskyliais audiniais. Berniukui buvo daugsyk geriau, nes, prisėmęs baloje klumpes, jis stabtelėdavo, nusimaudavo vieną po kitos, išpildavo vandenį ir vėl pasivydavo senį. Seniui buvo kur kas blogiau, nes jo batai turėjo daugybę skylių, pro kurias vanduo greitai įtekėdavo ir lėtai ištekėdavo. Apskritai berniukui gyvenime daug geriau sekėsi negu seniui – berniukas vilkėjo ilgu švarkeliu, pasiutu iš nepaprastos medžiagos, kurios siūlai, kuo smarkiau lijo, kuo buvo šaltesnis vanduo, tuo labiau išbrinkdavo, ir po kelių lietaus valandų jo švarkelis pasidarydavo stangrus ir net skambus lyg skardinis. Senio šimtasiūlė buvo pasiūta iš tokios medžiagos, kurios siūlai nuo šalto vandens plonėjo. Keletą kartų berniukas kalbino senį sustoti miške, susirasti šakotesnę eglę ir po ja susikurti laužą. Senis sakė, jog anksčiau ar vėliau pasibaigs miškas ir jiedu prieis kaimą, o jame juk bus troba, kur juodu ne tik priims nakvynėn, bet ir sočiai papenės, nes turi kur nors būti kaimas, kuriame žmonės gailėstingi.
Valentinas Zaikauskas
Valentinas Zaikauskas