| tai funkciškai neapibrėžtos daugiausia naujoviško stiliaus dainos apie metų laikus (pavasarį, gamtos atbudimą, rudenį, žiemą), paros ciklą (rytą, vakarą, naktį), gyvūnus, paukščius ir augalus. Skirtingai negu klasikinėje dainuojamoje tautosakoje, gamta ir jos grožio sukeliami jausmai šiose dainose yra tiesioginis vaizdavimo objektas. Gamtos grožio apdainavimai tiesiogiai paveikti literatūrinės kūrybos, o kai kuriais atvejais tai tiesiog literatūrinės dainos (į tautosakinę tradiciją atėję ir iš XIX a. lietuvių poetų originalios kūrybos, ir – jiems tarpininkaujant – iš Vakarų Europos literatūros ir viduramžių epų). Kitos ∆ taip pat nėra savarankiški kūriniai: dainos apie mergelę ir darželį artimos jaunimo dainoms, žvėrių ir paukščių vestuvių apdainavimai primena vaišių ir humoristines dainas, o gyvūnų medžioklės motyvai analogiški kaip medžioklės dainose. |
