| epinio pasakojimo bruožų turintis dainuojamosios tautosakos žanras. ∆ būdingi ilgi dramatiniai, neretai tragiški siužetai, jose apdainuojami virš kasdienybės pakylėti, susimbolinti žmogaus gyvenimo įvykiai. Tai labai meniškas dainuojamosios tautosakos žanras. Gausūs lyriniai vėlesnių laikų elementai čia dažnai susipina su archajiškais mitiniais vaizdiniai. ∆ siužetai dažnai yra tarptautiniai, jų melodijų atitikmenys aptinkami skirtingose ir tolimose tautose. Būdingas lietuviškų ∆ bruožas – siužeto fragmentiškumas, nelaukti perėjimai iš pasakojimo į dialogą arba iš dialogo į lyrinį apibendrinimą. Tokiose ∆, kaip ir lyrinėse dainose, dažnai nėra veiksmą parengiančios įžangos, pasakojamieji epizodai glausti, lakoniški. Pagal tematiką skiriamos šeimos ir karo ∆. Šeimos ∆ dažnai kalbama apie marčios tragišką mirtį, plg.: Turėj martelė / Piktą anytą, / Siuntė martelę / Linelių ravėt. / – Jei ne’pravėsi, / Lauke gulėsi. / Marti linelių / Neapravėjo, / Oi, ir nuėjo, / Žalion girelėn. / Oi, ir nuėjo / Žalion girelėn, / Oi, ir pavirto / Balta liepele. / Vėjo nupūsta / Gražiai siūbavo, / Saulės nušviesta / Gražiai žibėjo.Viena gausiausiai Lietuvoje užrašytų karo ∆ yra „Per tiltą jojau, nuo žirgo puoliau“ (daugiau kaip tūkstantis variantų). Joje poetiškai ir dramatiškai vaizduojama kario mirtis ir jo gedėti atskridusios trys gegutės (gulbelės) – motulė, seselė ir mergelė: Pirmoji tūpė man prie galvelės, – / Tai ta sena močiutė. / Antroji tūpė man prie šalelės, – / Tai jaunoji seselė. / Trečioji tūpė man prie kojelių, – tai jaunoji mergelė. Šis siužetas taip pat žinomas ir slavų kraštuose – Ukrainoje, Serbijoje, Bulgarijoje. ∆ ypač buvo populiarios Dzūkijoje; daugelis dzūkiškų šeimos ∆, pasakojančių apie nelaimingą marčios dalią, turi atitikmenis Baltarusijoje, ir, manoma, į Lietuvą galio būti atėję iš kaimynų. Kalbant apie ∆ atlikimo laiką, pažymėtina, kad, nors jos nėra siejamos su kalendorinėmis šventėmis ir galėjo būti atliekamos bet kada, vis dėlto, dėl jų tragiško turinio, labiau dainuotos Gavėnios ir Advento laikotarpiu. ∆ bruožų taip pat turi kai kurie pasakų dainuojamieji intarpai (pvz., išdainuojama nužudytos mergelės, ant kurios kapo išaugo sedulėlė, istorija ir kt.). |
