| užkalbėjimams artimi trumpi, kartais eiliuoti tekstai, sakomi siekiant gauti žinių per tam tikrus ženklus, reginius ar sapnus. Pvz., kreipiantis į boružę, sakoma Dievo karvyte, ar rytoj bus šilta dienytė – jeigu bus, tai skrisk, jei nebus, tai neskrisk! ir žiūrima, ar ji skris – tai reikštų, kad bus saulėta diena. Būrimais, priešingai negu užkalbėjimais, siekiama ne lemti įvykių baigtį, o tik gauti informacijos, dažniausiai apie tai, kokie bus orai arba už ko ištekėsi (su kuo apsivesi), pvz. Kai pirmą kartą pamatai jauną mėnulį, reikia paimti saują žemių iš tos vietos, kurioje stovi, ir kalbėti: „Jaunas Mėnuli, dangaus karalaiti, leisk man žinoti, su kuo reiks gyventi!“ Pasakius šiuos žodžius, reikia daugiau nieko nekalbėti, greit eiti gulti ir tą saują žemių pasidėti po pagalve. Naktį susapnuosi, su kuo apsivesi. ∆ formulių užrašyta palyginus mažai, nors būrimo veiksmai vartoti gana dažnai, pvz., iki šiol yra buriama ir pranašaujama iš gyvūnų bei paukščių elgesio (pvz., perbėgusi kelią juoda katė reiškia, kad diena bus nesėkminga ir t. t.). Būrimais taip pat buvo siekiama gauti žinių ir apie praeitį ar dabartį, pvz., sužinoti, kur yra pamestas ar pavogtas daiktas. Vaikų atliekami dvaselių kvietimo seansai irgi šliejasi prie ∆, skirtų išsiaiškinti praeities, dabarties ar ateities įvykius. Iš praėjusio šimtmečio ∆ praktikų paminėtinas rėčio sukimas, plg.: Į rėtį įdurti avių kirpimo žirkles ir sukant sakyti: „Rėteli, pasakyk, ar aš apsivesiu šiemet?“ Jei sukasi − apsives. |
