| (gr. katēchēsis – pamokymas), glaustas krikščionių tikybos išdėstymo vadovėlis, vienas iš bažnytinės lit-ros žanrų. Išpopuliarėjo XVI a., kai reformacijos, o vėliau ir Katalikų bažnyčios reformos atstovai ėmė stengtis kuo plačiau tautinėmis kalbomis skleisti savas tikėjimo tiesas. Pirmas žymus protestantų (liuteronų) ∆ buvo parašytas M. Liuterio (1529), juo vėliau naudojosi daugelio šalių protestantų ∆ sudarytojai. Pavyzdinis XVI a. katalikų ∆, parengtas Tridento susirinkimo nutarimu, buvo išleistas 1566. Senojoje lietuvių lit-roje ∆ – vertingi kalbos ir religinės minties istorijos paminklai. Pirmąjį lietuvišką ∆ sykiu su kitais tekstais, sudėtais į pirmąją lietuvišką knygą, paruošė M. Mažvydas (Katekizmo prasti žodžiai, 1547). Jis buvo skirtas pasauliečiams, sudarytas remiantis dviem lenkiškais Karaliaučiuje išleistais liuteronų ∆ – 1545 J. Seklucjano ir 1546 J. Maleckio, bei lotynišku J. Vilicho (Willich) ∆. Jį sudarė 5 dalys: Dešimt Dievo įsakymų, Credo (apaštališkasis krikščionių tikėjimo išpažinimas), „Tėve mūsų“, Sakramentų aiškinimas, krikščioniškos doros įstatymai Bažnyčios atstovams ir pasauliečiams. Manoma, kad pirmasis lietuviškas katalikų ∆, sudarytas pagal vokiečių jėzuito P. Kanizijaus (Canisius) ∆, buvo išleistas 1585, tačiau nė vienas šios knygos egz. nežinomas. 1595 M. Daukša išleido antrą lietuvišką katalikų ∆ (Katekizmas, arba mokslas kiekvienam krikščioniui privalus, Vilnius), verstą iš lenk k., kuris yra pirmoji žinoma LDK lietuviška knyga. Krokuvoje išleisto ispanų jėzuito J. Ledesmos dialoginio ∆ vertimas gana laisvas, su originaliais intarpais. Pirmą lietuvišką kalvinistų ∆ 1598 parengė M. Petkevičius Polski z litewskim katechism (Lenkiškas ir lietuviškas katekizmas, Vilnius). Jis buvo pažodžiui verstas iš 1594 Vilniuje išleisto lenkiško LDK kalvinistų ∆, kurio parengėju laikomas Vilniaus kalvinistų kunigas J. Sudrovijus. Petkevičiaus ∆ tekstas buvo išspausdintas dviem – lenkų ir lietuvių k., sudarytas kalvinistų ∆ būdinga klausimų ir atsakymų forma. Lenkų k. kalvinistai jau nuo 1554 įvairiuose LDK miestuose spausdino savo ∆ Vėlesnius lietuviškus ∆ yra rengę B. Vilentas, S. Minvydas ir J. Božimovskis, J. Želvavičius, M. Valančius ir kt. XIX–XX a., įsigalint įvairiems pasaulietinės lit-ros žanrams, ∆ praranda savo, kaip lit-ros objekto, reikšmę. |
