2Klausimas
Perskaitykite J. Erlicko humoreską „Kaip šitaip galima?!" ir atlikte užduotis.
Kaip šitaip galima?!
...ir tada aš jam tariau: ,,atsiprašau*, ar jūs negalėtumėt man paskolinti kirvį?“ – ,,Aš nesuprantu**, apie ką jūs kalbat“, – pasipiktino jis, – „aš neturiu jokio kirvio, o jeigu ir turėčiau, tai nesinešiočiau jo mieste su savimi; ko jums, tiesą sakant, reikia? Ar visai jau iš proto išėjot?“ – ir nuėjo sau. Taip aš pirmą kartą susidūriau su žmonių abejingumu. Na, gerai, – tarkim, kad jis nemelavo ir kirvio su savimi tikrai neturėjo***, tarkim – visa tai tiesa, bet vieno dalyko tada aš vis tiek nesuprantu: kodėl jis nesinešiotų kirvio, jeigu turėtų? Kodėl? Kaip gali žmogus būti toks abejingas kitiems, kaip gali būti toks žiaurus ir negailestingas beširdis? Žinoma, aš suprantu – nesu jau toks kvailas, kad nesuprasčiau – jis nežinojo, kad būtent šiandien susitiks mane, bet juk miestas didžiulis ir ne man vienam gali prireikti kirvio. Kaip jis gali tuščiom rankom į gatvę išeiti? Kas per žmonės?!
Baisu pagalvoti. Norisi tiesiog visai nebegalvoti – o tai jau visų nelaimių pradžia.
Ir tai tik vienas menkas epizodas. O kiek panašių atvejų pas mus dar nenušviesta, kiek dar pasitaiko? Ne, ne, man nėra ko slėpti – tūkstančiai. Ir būtent todėl kovoti prieš tai, tarti griežtą „ne!“ – kiekvieno iš mūsų šventa pareiga.
* Toks jau aš – kultūringas, atseit.
** Jis, mat, nesupranta!
*** Kaip tai neturėjo, jeigu aš pats puikiausiai mačiau, kaip iš kišenės kotas kyšojo? Kam čia ir kalbėti nesąmones...
Erlickas, Juozas. Raštai ir kt.: Humoreskos, humoristiniai eilėraščiai ir pjesės. – Vilnius: Vaga, 1987.
1
Kas kelia juoką šiame kūrinėlyje?
2
Kaip apibūdintumėte pagrindinį humoreskos veikėją?
3
Koks stilius parodijuojamas kūrinyje? Kokios frazės tai išduoda?