Pažymėkite, kuriose epochose kuriamos odės:

Senovės Graikijoje
senovės romoje
viduramžiais
baroko epochoje
klasicizmo
romantizmo
xx a. modernizmo

Pažymėkite, kurie poetai yra odžių kūrėjai:

Sofoklis
Horacijus
Dantė
M. K. Sarbievijus
F. Šileris
A. Mickevičius
A. Strazdas
S. Stanevičius
T. Venclova

Pažymėkite, kurie eilėraščiai (ištraukos) yra odės:

Džiaugsme, tyras rojaus vaike,
Kibirkštie dievų šviesi,
Į šventovę tavo taikią
Žemėj veržiasi visi.
Nuo stebuklų tavo griūna
Sienos prietarų senų,
Broliais vargšai ir didžiūnai
Tampa po tavu sparnu.

CHORAS

Vienas kitą, milijonai,
Išbučiuokite karštai!
Broliai, turi būt aukštai
Tėvas, kupinas malonių!
(Frydrichas Šileris)
Kur nerimsta smarkus Aufidas, kur kadais
Daunas, troškęs vandens, valdė sau žemdirbius,
ten mane vis minės, kad, be kilmės žymus,

pirmas pritaikiau aš giesmę eolišką
prie italų eilių. Daug nusipelniusi
nūn didžiuokis ori ir, Melpomene, man
Delfų laurais džiugiai garbanas vainikuok!
(Horacijus)
Keri tėviškė nuostabi:
Keri ryškios žvaigždžių liepsnos skliaute dangaus,
Nuolat budinčiam, keri vis
Ir mėnulio šviesa, ir neramiai žibą
Aukso rūmuose fakelai.
O, šokėjai nakties, o, ratelius grakščius
Lydintys amžini deglai!
O, tėvynės gražus veide, ir jūs, mieli
Skliautų degančių vis sargai!
Ak, kodėl į mane, svetį žvaigždžių šviesos,
Žvelgiat iš tolumų, deja?
Per ilgam iš dangaus ištremtą, ak, kodėl?
Klokit pilką velėną man
Ir lelijom baltom klokite kapą čia,
– Kūdikėlio šviesaus namus.
Pančiai krinta mirties, ir pelenuos savuos
Tolstu nuo pelenų savų.
Meskit išnarą to kūno bejausmio ir
Visa, ko nebereikia man:
Į aukštybių erdves kylu, koksai likau.
(Motiejus Kazimieras Sarbievijus)
Nunešk mane tenai, kur ledo lytys
Grėsmingai stūkso ištisus metus,
Nunešk tenai, kur nešlama lietus,
Kur nematyt nei medžio, nei žolytės;

Į tokią šalį nudangink mane,
Kur dieną naktį rūkas viską dengia,
Atverk man tą palaimintą padangę,
Kur saulė šviečia ugnimi švelnia;

Duok man galybę, pasakišką lobį,
Užguik mane kaip elgetą beglobį,
Iškelk mane aukštai, lig debesų,

Ar nugmazdink į prarają giliausią,
– Vis vien tavęs ilgėtis nepaliausiu
Ir liksiu toks, koksai dabar esu!
(Frančeskas Petrarka)
Po mano kojų kraštas prabangos ir turtų.
Viršuj gilus dangus, greta mieli veideliai,
Bet veržiasi širdis į tolimąją šalį,
Kad praeities dienas svajonėse atkurtų.

O Lietuva! Mieliau miškai man tavo gieda
Už lakštutes Baidaruos, mergeles Salhyre.
Linksmiau klampodavau po tavo drėgną girią,
Nei čia minu marvas ir ananasų žiedą.

Taip tolimas! Tokios įvairios čia vilionės!
Dėl ko gi nuolat skrenda ilgesio svajonės
Į tą, kur pamilau aš savo amžiaus rytą?

Ji tėviškėj mieloj, kuri man uždaryta,
Kur primena jai viskas ištikimą draugą.
Ar savo atminimą ji dar šiandien saugo?
(Adomas Mickevičius)
f. Tėvyne, mes žygius tau, kaip džiaugsmo aleliują,
širdžių aukas ir meilės vainikus sudėsim
šventųjų tavo gojų, šventų miškų tavųjų
per gentkartes, per amžius mus siekiančiam pavėsy.

Sugriuvo kaip šešėliai šventovės akmeninės,
išdraskė vėtros aukurus, ir išnešiojo vėjai
ir pelenus ir priesaikas seniems dievams tėvynės,
kur mūs tėvų tėvai šventoj maldoj sudėjo.

Tėvyne, tau mes griūvančių, tau akmenio šventovių
nei ant kalvų, nei giriose, nei kloniuos nestatysim:
tvirtesnė ir už plieną tu mum kaip šventovė stovi,
pati tu mūsų žemės kelio aukuras didysis!

Prabrėkš skaistus pavasaris, ir tu matei kadaise
kaip dygo daigas dirvoje, kur tavo sūnūs krito,
ateis žiema, ir tu esi iškentusi ją baisią,
paraus rytai, ir tu esi pabudus vieną rytą...

Tėvyne, tavo pasaka man už visas pasauly...
ją seka visos pievos man, visi žali laukai mūs,
kaip Paukščių tako sidabre tik tu viena kaip saulė
– gyva lig saulės vakaro būk miestuos mūs ir kaimuos!
(Bernardas Brazdžionis)

Pažymėkite, kurie teiginiai atitinka tikrovę:

Pažymėkite, kurie teiginiai apibūdina Horacijaus odėje „Mūzai“ esančius vaizdinius:

„Lotyniškas žodis monumentum yra kilęs iš veiksmažodžio monere (priminti). Jis susijęs su žodžiais memoria, memini, mens, reiškiančiais prisiminimą, mąstymą, ir visiškai atitinka lietuvių „paminklą“. Šiuo žodžiu romėnai vadino žymių žmonių statulas, antkapius, triumfo arkas, istorinius dokumentus“. (D. Dilytė)
Horacijaus kūrybos vertės nesugriaus keturi „išvardyti veiksniai: nei lašas po lašo ir akmenį pratašantys lietūs, nei nesuvaldomi šiaurė vėjai (poetas pasirenka lotynišią jų vardą – Akvilonai), nei pagaliau begalinės metų virtinės ar strimgalviais bėgą laikai.“ (D. Dilytė)
„Kapitolijus buvo romėnų galybės, karingumo simbolis, švenčiausia jų dievų aukurų vieta. [...] Mėnulio fazių vidurį žyminčią mėnesio dieną, romėnų vadinamą Idomis, Vyriausias pontifikų kolegijos žynys, lydimas valstybės židinio ugnies saugotojų mergelių vestalių, kopdavo aukoti Kapitolijaus Jupiteriui aukų. Ta procesija, stojus kiekvienai mėnulio pilnačiai, vyko nuo seniausių laikų, ir Horacijus pasirinko šį vaizdą Romos amžinumo simboliu. Taigi ir pats jis tikisi gyvuoti tol, kol gyvuos Roma“. (D. Dilytė)
Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis badmetis. Gegužės mėnesį moterys švesdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus.
Interpretuojama biblinė pasaulio sukūrimo istorija:Vos dievo „Tebūnie!“ tik nuskambėjo, Daiktų pasaulis kėlėsi tvirtai; Ir ūžia vėjai, supas vandenynai, Nušvinta žvaigždės aukštoje mėlynėj, – Taip ir žmoniją dengia dar tamsa, Ir stichijos tarpusavy kovoja.

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Horacijus, Simonas Stanevičius, Adomas Mickevičius / Sužinok ir pasitikrink / 2

Pažymėkite teisingus atsakymus.

Pažymėkite, kuriose epochose kuriamos odės:

Pažymėkite, kurie poetai yra odžių kūrėjai:

Pažymėkite, kurie eilėraščiai (ištraukos) yra odės:

Pažymėkite, kurie teiginiai atitinka tikrovę:

Pažymėkite, kurie teiginiai apibūdina Horacijaus odėje „Mūzai“ esančius vaizdinius:

Klausimai