140Klausimas
Išplėstines aplinkybes ir išplėstinius pažyminius pakeiskite šalutiniais sakiniais.
| 1. Grįžęs į Lietuvą, Giedraitis iš karto įsijungė į politinį, religinį, visuomeninį gyvenimą. (LM) |
|
| 2. Lyžtelėjęs lūpas, jis pajuto sūrų savo kraujo skonį. (Bar.) |
|
| 3. Kriviui aukojant dievams auką, kilo baisi audra su žaibais ir perkūnija (Bar.) |
|
| 4. Atvykę į Kulmo žemę, jie dar nežinojo, kad ta žemė jiems nebepriklauso. (Bar.) |
|
| 5. Piliakalniai, apaugę krūmais, tarsi prašė: sustok, nepraeik pro šalį, atverk mūsų pilėnų žūties istoriją. (Bar.) |
|
| 6. Mirus Rygos vyskupui, žemės iš bažnyčios palengva slydo į Ordino rankas. (Bar.) |
|
| 7. Ir vėl klykiančios žąsys, grįžtančios iš pietų, ant savo sparnų parnešė pavasarį. (Bar.) |
|
| 8. Praėjus šimtui metų po Durbės mūšio, kuršiai Jūrkaimyje šventė garsiąją pergalę prieš kryžiuočius. (Bar.) |
|
| 9. Visai išaušus, iš Mindaugo pilies tvarkingai išjojo vokiečių riteriai su arbaletais. (Bar.) |
|
| 10. Po krikšto Morta galėjo laisviau pasikalbėti su riteriais ir vienuoliais, apsigyvenusiais pilyje. (Bar.) |
|
| 11. Saulei besileidžiant, Brunonas su savo palyda prijojo seklesnę upės vietą ir šiaip taip, kad ir sušlapę, vargais negalais persikėlė į kitą upės krantą. (Bar.) |
|
| 12. Tie liūdni prūsų medžiai, stovintys prie sudegintų sodybų, ištiesę savo nuogas apdegusias šakas, tarsi šaukėsi pagalbos: gelbėkite, mus sudegino gyvus. (Bar.) |
|
| 13. Jų vyresnysis, išvydęs naująją pilį, savo akimis negalėjo patikėti tuo, ką mato. (Bar.) |
|
| 14. Oras, perkoštas lietaus, nuskaidrės, ir išnyks svilėsių kvapas, tvyrojęs aplinkui. (Bar.) |
|
| 15. Po kelių savaičių, ledams išplaukus, upė sugrįžo į savąją vagą. (Bar.) |
|
| 16. Gediminas, kad ir neturėdamas karūnos, vadina save karaliumi. (Bar.) |
|
| 17. Jaunojo pabrolys su deglu, iškeltu virš galvos, tris kartus apjojęs jaunosios vežimą, davė ženklą apeigų pradžiai. (Bar.) |
|
| 18. Medžiai ir krūmai, savo šaknimis apraizgę kalną iš visų pusių ir tvirtai jį laikantys savo glėbyje, taip pat šventi. (Bar.) |
|
| 19. Nuskambėjus triūboms, abi palydos susirikiavo paskui jaunosios vežimą, kuris pagaliau, paraginus arklius, tūktelėjo pirmyn. (Bar.) |
|
| 20. Jaunutis, tikėdamasis iš jo pagalbos, net apsikrikštijo stačiatikių bažnyčioje, bet tai nepadėjo. (Bar.) |
|
| 21. Įkūrus prūsų žemėje kad ir mažą parapiją, jai reikėjo ganytojo. (Bar.) |
|
| 22. Dieną naktį smilko durpynai, nuo kurių, dvelktelėjus menkiausiam vėjeliui, ligi Mindaugo dvaro atsklisdavo aitrus svilėsių kvapas. (Bar.) |
|
| 23. Prie krūtinės auksine sege buvo prisegtos dvi baltos plunksnos, kurios Mortai žengiant pleveno ore sulig kiekvienu žingsniu. (Bar.) |
|
| 24. Arkliai, vos prisiartinus prie miško, karpydami ausimis gaudė jiems nepažįstamus garsus. (Bar.) |
|
| 25. Vokiečių riteriai, negalėdami Lietuvai tiesiogiai skelbti karo, kuriam laikui pakeitė savo taktiką (Bar.) (Bar.) |
|
| 26. Pasibaigus taikos sutarčiai su Ordinu, Gediminas, nesulaukęs pritarimo dėl krikšto iš žemaičių, ilgą laiką tarėsi su rygiečiais, kaip išvaryti vokiečių riterius iš Rygos. (Bar.) |
|
| 27. Atvėrus girgždančius, nuo speigo cypiančius pilies vartus, žemaičiai įčiuožė į kiemą ir, atidavę arklius, smarkiai trypdami, kad bent kiek atgytų sustirusios ir nutirpusios kojos, pasuko link deglų, kurie švietė prie pilies įėjimo. (Bar.) |
|
| 28. Tačiau kunigaikštis Kęstutis gerai žinojo, kad, norėdamas savo kraštui bei žmonėms užtikrinti ramybę, jis privalo sukti galvą, kaip tą pageidautiną ir visų taip trokštamą ramybę pasiekti. (Bar.) |
|
| 29. Senas medis nebelinksta, o lenkiamas per prievartą, lūžta. (Bar.) |
|
| 30. Besileidžiant laiptais žemyn pro šaudymo angą šmėstelėjo apskritas vasariško peizažo gabalėlis, įrėmintas storų pilies sienų. (Bar.) |
|