Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10
Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Sintaksė ir skyryba / 139

139Klausimas

Nustatykite sudėtinio sakinio rūšį

1. Manyje dar tyvuliavo lašelis grynos sąžinės, taigi prisėdau šalia mergaitės. (Ivan.)

2. Žemaičiai suprato, kad toji žemė, kur jie nakvojo, yra jiems skirta. (Bar.)

3. Kai karaliaus gyvenimas persirito į antrąją amžiaus pusę, jis nusprendė paskirti įpėdinius visose savo žemėse. (Bar.)

4. Jis patikrino aparato ekraną – tikrai niekas neskambino ir nerašė. (Čern.)

5. Jei tuose skaidriuose sakuose prieš milijoną metų per savo žioplumą buvo įklimpusi skruzdėlė, ji taip ir pasiliko amžiams. (Bar.)

6. Gatvėje pašėlusiai kapsėjo tirpstantis sniegas, saulė tai užsiplieksdavo, tai užslysdavo už tankių pavasariškų debesų, o Karolio pirštai taip drebėjo, kad jis bijojo imti fotoaparatą. (Čern.)

7. Savo žemiškiems ir dangiškiems reikalams tvarkyti nuo gimimo ligi mirties prūsai buvo pavedę savo dievams, kurių buvo trys –Perkūnas, Patolas ir Patrimpas. (Bar.)

8. Plaukėjant rugiams, tėvas, pasisodinęs ant pečių mažiausią sūnų, eidavo į laukus pažiūrėti, kaip javai banguoja, pasiklausyti, ką šnara varpos apie būsimą duonelę. (Bar.)

9. Šilai ir piliakalnių šlaitai mėlynuote melynuodavo nuo žibučių, o sodai apsipildavo baltais vyšnių ir rožiniais obelų žiedais. (Bar.)

10. Nuo to laiko prūsai nebejodinėdavo baltais žirgais – balčiai buvo aukojami tik dievams. (Bar.)

11. Niekas tuokart nežinojo, iš kur vėjas ateina ir ką jis pasėja niekieno žemėje. (Bar.)

12. Jis buvo gerokai už ją aukštesnis, tatai pankei irgi patiko. (Ivan.)

13. Atsirado kažkokia avių liga – išdvėsė visos avys. (Simon.)

14. Rytas žadėjo karštį, ir Valė įsivaizdavo, kaip įkais šitas miestas per dieną. (B. Vilim.)

15. Kai vilkė prieš pavasarį savo irštvoje atsiveda vilkiukų, šeimos tėvas rūpinasi, kad vilkė su visa šeimyna būtų pamaitinta. (Bar.)

16. Kai jiems kelią pastodavo ežeras, jie puldavo semti vandenį rieškutėmis, tarsi taip būtų įmanoma vandens marias išsemti. (Bar.)

17. Kas jų ten laukia, jie dar nežino, tačiau jų širdys kupinos vilties. (Bar.)

18. Jie žinojo, kad po nakties išauš rytas, o po žiemos vėl ateis pavasaris. (Bar.)

19. Jie nepažinojo mėnesių nei savaitės dienų, neskaičiavo valandų ir nenutuokė, kad, žemei vieną kartą apsisukus aplink savo girgždančią ašį, žmonės ir visi gyvi padarai pasensta lygiai vieneriais metais. (Bar.)

20. Visi buvo kiaurai šlapi tarsi žuvys, ištrauktos iš vandens, o to kranto vis dar nebuvo matyti. (Bar.)