56Klausimas
Įrašykite praleistas raides ( i arba y, u arba ū ).
Kiekvienas veidas būna gražs, kai aks mato meilę. |
Motinos širds iš skausmo gali plyšti. |
Genialios mints yra paprastos. |
Kareivis pirmas atidarė klojimo durs. |
Jaunas vedęs nesigailėk: užaugs sūns kaip broliai, o dukters kaip sesers. |
Kiekviena pušs savo šilui ošia. |
Aplink trobas dunkso didžiulės pušs. |
Ant aplūžusių karučių purškia smulks lietus. |
Prasidėjo žvarbs lietūs. |
Valgau kaip trs, dirbu kaip arkls. |
Štai kur puiks vyrai! |
Tie žodžiai buvo tokie skauds ir tokie svars, jog griežtesnės bausmės tikrai nebereikėjo. |
Prieš ms driekėsi plats slėniai. |
Sunkūs debess pajuodę horizonte draikės. |
Vyresnss kunigaikščio sūns turėjo pasitikti kryžiuočius, kai tie iškeliaus iš Ragainės pilies. |
Aušros ausse nuskamba balsas: sodrs, žemas. |
Didss paukštis pradingo storos drebulės lapijoje. |
Pilje nebuvo nė gyvos dvasios. |
Koridorije aidėjo tolstants žingsniai. |
Pakelėje sutvisko snaudžiants ežeras. |
Augantss užauga, senstantss pasensta. |
Berniuko akse ima tvenktis ašaros. |
Gerulis nė nepajuto, kaip atsidūrė dulkių prineštame griovje. |
Laikai, kada augau, buvo nerams, o kartais ir baiss. |
Mintse jis ramino save. |
Skęstantss ir šiaudo griebiasi. |
Sūns žvalgėsi vienas į kitą ir nieko negalėjo suprasti. |
Pažemiais plaukia niūrūs debess. |
Darbo šakns karčios, bet vaisiai salds. |
Galva žia kaip bičių avls. |
Medžiai stovi tiess ir tyls, o širdis plaka ramiai ir vienodai. |
Kitame ežero krašte plaukiojo lauknės ants. |
Neilgai laukus aplinkėje paskldo garsas, kad pamiškėje sėds toks nepaprastas šauls, kuris nuo mlios pataikąs į žvrblį. |
Pusns ddelės – neišbrs arkls. |
Bičilstės ršiai buvo stiprs ir patvars. |
Miegokit, išdds žvusių dievų vaikai! |
Mints buvo padrkos it debess danguje. |
Paukščiai briavosi ir lidnai klkavo. |
Mindaugas Bružas gžtelėjo pečiais ir, neprataręs daugiau nė žodžio, išdlino pro durs. |
Tikras rteris atiduoda savo kalavją tik drauge su gvbe . |
Vėl aitriais gmtnės dūmais atsikvėpt širdis panoro. |
Nuo ežero plstanti švelni vėsa nešė į veidus pušno ir ždinčių viržių kvapą. |
Kova pasibaigs, bet žaizdos, lkusios žmonių širdse, užgs negreit. |
Pilkai mėlname danguje klkaudamos nardė pempės. |
Visai nebetoli smėlėtu dgnu gurgsėjo vandenngas upelikštis. |
Pasidariau ilgas beržnes sldes. |
Smėlje ilsėjosi ištrauktos žvejų valts. |
Ar bus nors toliau tau, tėvne, geriau? |
Menas kria stebklus. |
Baimė suklsti yra pagrindnis visų klaidų šaltnis. |