128Klausimas
Įrašykite reikiamą suskliaustųjų žodžių linksnį.
Linkūnienė uždega (šviesa). |
Daugumos (žmonės) akys yra svetimose galvose. |
(Naktis) , matyt, lijo ir kartu šalo. |
Grįžteliu į (motina) – ji taip pat žiūri pro (langas). |
Klevai, uosiai, ąžuolai buvo be (lapai). |
Aš šluosčiausi (prakaitas) . |
Atėjau aš prie (kalnai) šaltinio. |
Nakties paukščiai (diena) miega. |
Nuo pilaitės (sienos) sutrimitavo (antras kartas). |
Staiga aš išgirdau (tylus šūktelėjimas). |
Visi dantys (minkšta duona) mėgsta. |
Reikia pačiam į (tas muziejus) nueiti ir (viskas) pamatyti. |
Po (gražios saulėtos balandžio pradžios dienos) oras staiga pabjuro. |
Pro (atdaras galinis langas) įkypai krito ant (grindys) jau netoli laidos nusvirusios saulės spinduliai . |
(Vienas ruduo) pakilo baisi audra ir pradėjo siausti po (visą kraštą . |
Senasis mokslininkas išvydo ant savo stalo (nutūpusi didelė balta snaigė). |
(Berniukai) akys tiesiog švytėjo, seniai nebuvau matęs (tokie laimingi veidai). |
Sidabrinė šviesa užliejo (medžiai, trobesiai, kiemas ir šulinys). |
Tai buvo (kokie dvidešimt septyneri metai) vyriškis. |
( Žydintys gluosniai) kvapas plauko tėvynės laukais. |
Susapnavau (didelis juodas debesis, iš lėto besileidžiantis ant mano lovos). |
Retas spindulys teužklysdavo į (šita sena šalta pastogė). |
Griausmas trenksmais sujudins (snauduliu apmirusi žemė). |
Dar prieš pietus, rodos, Juozas pastebėjo Ežerbalės kraštu ateinant (nepažįstamas žmogus). |
Visi dar gyvai tebesidalijo įspūdžiais apie ( malonus vakarykštis įvykis) valgykloje. |
Dabar aš (ta naujiena) turėjau išgyventi antrąkart. |
Ant kalvos stūksojo apgailėtina lūšnelė, suręsta iš (apvalūs virtuoliai medžiai, glitūs ir apipuvę). |
Klasė skambėjo nuo (balsai ir suolai lentutės). |
(Mes) šešėliai prišąla prie medžių (kamienai). |
Nenustojau gėrėjęsis Juliaus ( ryžtas ir drąsa) – jo negąsdino jokie pavojai. |
Grigienė grįžo (pieno ąsotis) nešina. |
Aš stoviu ant (snieguoti stoties laipteliai) , dairaus į (dangus) , šąlu, nerimastauju <...> |
Vidutė turi siųsti savo (padėjėjas) parvežti (naujos prekės). |
Pagaliau prieinu (Šešupė, plati ir srauni upė) , kuri mėnesienoj kaip sidabro juosta laukais ir pievom vingiuoja. |
(Dangs, toks giedras ir vaiskus), jau niaukė debesys. |
Už (ežerai, girios ir slėniai) aušo naujas rytas. |
Tavo žuvis – (gilūs vandenys) žuvis. |
Retkarčiais Giedrė pakeldavo (galva) ir klausydavosi (balsai, atsklindantys nuo upės). |
Pastvėriau iš krepšio (pats didžiausias supuvęs burokas), įsibėgėjau, tik švilpt per (stogas). |
Šeimyna jau sėdėjo aplink ( vienakojis su trim atsparomis stalelis, apdengtas balta megzta) staltiese. |
Jei (dvikamienė liepa) prie pirties kas nors apgenėtų, visi pamatytų, kad ji primena (milžinas, žemyn galva įkastas į smėlį). |
Benas girdėjo (viskas: ir atsiprašymas, ir nuoskauda, ir gėda, ir nepaaiškinamas pyktis). |
Tėvui, atsisėdusiam bažnyčios pasienyje, suspurda širdis, kai išgirsta ( vargonų balsą, ištrūkusį iš po jo (vaiko pirštų. |
Mes užkopėme laiptais į (antrasis aukštas). |
(trys blogybės): nuobodulio, ydų ir skurdo. |
Antai Nemuno (dešinysis) krante, atokiau nuo upės, ant kalnelio, dunkso Jurbarko pilis. |
Rytoj nebebus laiko nueiti į (didžiosios kopos). |
Vadinasi, reikia paskubėti ir išvaduoti dar (tas didysis) paukštį. |
Vienas po kito vaikai išskraidžiojo iš gimtojo lizdo, išsiskirstė po (platusis pasaulis). |
Mackevičius į (šis bandomasis), kaip jam pasirodė, klausimą atsakė paprastai, nuoširdžiai. |
Gyvenimas čiurleno (senoji) vaga. |
Užsigalvojęs apie (gimtoji vietaa), tarytum matau ir žmones, (kurios) seniai nebėra. |
(Žalioji) lankele plaukė upelis į (gilusis)Nemunėlį. |