76Klausimas
Perskaitykite tekstą laikydamiesi taisyklingos tarties ir kirčiavimo reikalavimų (galite įsirašyti į diktofoną ar telefoną, kad vėliau perklausytumėte). Palyginkite, kaip šį tekstą skaito diktorius. Įsivertinkite skaitymą (arba jus gali įvertinti draugai, mokytojas). Įsidėmėkite, kokių klaidų darėte. Stengdamiesi jų išvengti, tekstą perskaitykite dar kartą.
Krypuodama kaip suaugusi moteris, ji nueina atsisėsti prie lango. Visi darbai šiaindien baigti. Šuo pašertas, trys vištos palesintos. Už lango prieš naktį zyzia uodai, o gal tai slopsta diena, ir šitaip prieblandoje dusdami cypia paskutiniai jos garsai. Dar šviečia tolumoje lyg sklastymas šviežia Linksmės kalno proskyna, bet greit ištirps ir kalnas, ir dantytos eglių viršūnės, ir liks vien tamsa ir vėjas, spaudžiantis – net traška – į stiklą. Tolimas, bet smelkiantis iki kaulų smegenų [...]. Ateis toks kartas, mergaitei po širdimi įsliuogia nerimas, kai jis susitrauks į mažytį, aklą taškelį ir išnyks visai kaip nė nebuvęs. Mes išnyksime, sušnabžda ji, stebeilydamasi į blėstančią proskyną, į paskutinius šviesius prabėgusios dienos ženklus už lango, nes mūsų namuose ir visame slėny nieko neįvyksta, seniai viskas užgesę, ir tik aklos, tėvo pragertos dienos viena paskui kitą velka savo pavalkus. Ir nėra jokios vilties. Bet šito niekas nežino, vėl blaiviai svarsto mergaitė, nes visi nuo ryto iki vakaro mato tik niekus, mama gniaužo katę, tėvas jau trys dienos kaip negeria ir lyg lesalą į krūvelę sušluoja prabėgusios dienos likučius, džiaugdamasis jais kaip vaikas, o sesuo taip ir užminga kampe su išsipleikusiu burnoj šokoladiniu saldainiu. Tik katės akys retkarčiais užsižiebia žalia šviesa – į langą, į vėjo brazdesį lauke ir užgęsta. Net kambariai mūsų name kaip traukiny – vienas paskui kitą tarsi būtume keliavę per didžiulę tamsą į niekur ir pasiklydę. Šitaip ir gyvename.
Danutė Kalinauskaitė
Danutė Kalinauskaitė