| sudaro užminimai – trumpos žodinės charakteristikos, perkeltinės reikšmės vaizdais apibūdinančios kuriuos nors tikrovės daiktus ar reiškinius, – ir juos tiesiogiai įvardijantys įminimai (Keturi broliai po viena kepure. – Stalas). Lietuvių tautosakoje objektų ∆, dažniausiai vadinamų tiesiog „mįslėmis“, labai gausu, jos daugiausia tirtos. Šių ∆ įminimai paprastai nurodo nesudėtingus žmogaus aplinkos (lietuvių mįslėse ji dažnai būna valstietiška) objektus – gyvus ir negyvus, gamtinius ir žmogaus rankomis sukurtus, – bet kai kada ir gamtos reiškinius, laiko sąvokas. Užminimų poetiniai vaizdai yra labai įvairūs, jie gali būti platesnės ir senesnės tematikos nei valstiečio gyvenimas, kartais turi mitinių ir fantastinių elementų, pasižymi kūniškumo vaizdavimu. Daugumos objektų ∆ užminimai yra ištobulintos poetinės formos, sąmojingi. Vyraujanti poetikos priemonė yra reikšmės figūros, dažniausiai – metaforos. Su reikšmės figūromis mįslių tekstuose labai glaudžiai susijusios logikos figūros, itin mėgstami ir dažnai tarsi „sulydyti“ antitezė ir paradoksas. Objektų ∆ stengiamasi minimaliomis sintaksės priemonėmis perteikti kuo daugiau reikšmės. Itin mėgstamos viena kitą kartojančios konstrukcijos: Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. – Durys. ∆ tekstų būna ritmiškų, rimuotų, daug aliteracijų, asonansų, dėl sąskambio sukurtų (šarangė varangė) ir onomatopėjiškų (tatatuoja) žodžių. |
