119Klausimas
Šalutinius sakinius pakeiskite išplėstinėmis aplinkybėmis arba išplėstiniais pažyminiais
1. Tą naktį Brunono motina susapnavo paukštį, kuris jai numetė laišką. (Bar.) |
|
2. Tie šnekūs upeliai, kai jis plaudavosi kojas, tarsi norėdavo jam kažką pakuždėti. (Bar.) |
|
3. Kai vyrų gretos praretėjo, miesto ginti stojo moterys ir vaikai. (Bar.) |
|
4. Kalnas, kuris stovi prieš pagonių šventyklą, yra šventas. (Bar.) |
|
5. Nakties metu, kai pilyje po dienos darbų visi miegojo, kilmingas lietuvių belaisvis ir jo sargybinis suartinai lyg dvi pelės krebždėjo ligi pirmųjų gaidžių. (Bar.) |
|
6. Vyskupas Kristijonas su lazda rankoje lėtai ir iškilmingai nuvedė didįjį Lietuvos kunigaikštį ir jo žmoną prie altoriaus, kuris tviskėjo nuo daugybės žvakių. (Bar.) |
|
7. Kai arkliai vargais negalais užkopė ant Panerių kalvos gūbrio, prieš akis po kojomis atsivėrė naujoji Lietuvos kunigaikštystės sostinė Vilnius. (Bar.) |
|
8. Vytautui reikėjo nusikaldinti šarvus, kurie apsaugotų jo sielą nuo pralaimėjimo kartėlio. (Bar.) |
|
9. Vadinasi, kirvis, kuris nukirto prūsų šventąjį ąžuolą, yra šventas. (Bar.) |
|
10. Jungtuvės įvyko Šventaragyje, kuris buvo netoli Trakų. (Bar.) |
|
11. Kai buvo sukurta prūsų valstybė, prūsų vyresnieji.sustoję apie šventąjį stulpą, prisiekė, kad daugiau savo vaikų nebeduos į vergiją. (Bar.) |
|
12. Vokiečiai buvo nuvilioti prie Durbės upelio, kuris netoliese įtekėjo į užpelkėjusį ežerą. (Bar.) |
|
13. Naktis prieš karūnaciją Mindaugo pilyje buvo tvanki; net pienas, supilstytas į ąsočius, kurie nakčiai buvo sustatyti į Vorupio vandenį, sugižo. (Bar.) |
|
14. Kalnų papėdėje išaugs miestas, kuris džiugins akį ne tik saviškių, bet ir iš svetur atvykusių.. (Bar.) |
|
15. Po delčios, kai danguje mėnuo pradingdavo, tas žiburys buvo vienintelis kelrodis, vedęs tiesiausiu keliu į namus. (Bar.) |
|
16. Ji leidžia savo vyrui, kuris nuo rytojaus taps Lietuvos karaliumi, pasijusti ne tik Lietuvos, bet ir savo šeimos valdovu. (Bar.) |
|
17. Krikšto apeigos atliktos tą patį vakarą, kai tik Vytautas su palyda atvyko į Tepliavos pilį. (Bar.) |
|
18. Atminkite visi, kad tą giminės vyrą, kuris savo tautą atvedė į karalystę, reikėtų saugoti kaip akies vyzdį. (Bar.) |
|
19. Kai taikos sąlygos buvo atmestos, tarp Jogailos ir Vytauto įvyko karštas ginčas. (Bar.) |
|
20. Rytojaus dieną Vytautas ir Skirgaila įteikė karaaitei Jadvygai brangias dovanas, kurias siuntė jos sužadėtinis Jogaila. (Bar.) |
|
21. Tą gūdžią ir neramią naktį, kai danguje be paliovos vyko nuožmios grumtynės tarp šviesos ir tamsos, o žeme vogčiomis prabėgdavo debesų šešėliai, Morta jautė, kad šį kartą savo skausmo, kuris tiek metų kaupėsi jos širdyje, nebeišlaikys. (Bar.) |
|
22. Kaip garbingam riteriui, kuris visados laikėsi žodžio, jam buvo paskiryas tarnas, kuris mokėjo lietuviškai.. (Bar.) |
|
23. Kai rytuose kilo neramumai, kurie buvo sukurstyti Jogailos brolių, Kęstutis su savo kariuomene išvyko jų raminti, o Vilniaus sostą paliko saugoti Vytautui. (Bar.) |
|
24. Vienintelė žvaigždė, kuri pro apskritą šaudymo angą šaltai mirkčiojo dangaus tamsybėje, Vytautui priminė, kad kažkur dangaus tolybėje egzistuoja pasauliai, kurių jis nepažįsta, bet jie tikrai yra. (Bar.) |
|
25. Kaip sakoma, klysti yra žmogiška, bet lipti ant to paties grėblio antrą kart, kai visai neseniai buvai gavęs į kaktą tokį trinkį, kad net žaibai iš akių pasipylė, yra neišmintinga. (Bar.) |
|
26. Vytautas nebijojo rizikos ir prie savo tikslo veržėsi iškeltomis burėmis, nors vėjas būtų nepalankus. (Bar.) |
|
27. Ankstyvą rudenį, kai pradėjo rausti šermukšniai, o derlius nuo laukų jau buvo nuimtas, Vytautas su žemaičiais bei kryžiuočiais ir kalavijuočiais išplaukė Nemunu aukštyn . (Bar.) |
|
28. Kai Ordino muitininkai Ragainėje sulaikė javus, kuriuos Jogaila iš Torūnės vandens keliais Vyslos upe, Baltijos jūra, o paskui Nemunu siuntė į Lietuvą, buvo tas paskutinis lašas, kuris perpildė Vytauto kantrybės taurę. (Bar.) |
|
29. Kitą rytą, vos tik saulė pro debesį išlindo, Jogaila atlaikė pamaldas už žuvusiuosius, kurie paguldė galvas Žalgirio laukuose. (Bar.) |
|
30. Tą patį vakarą, kai išvargę kariai jau buvo sugulę, sušaukta karo vadų taryba, kuri turėjo nuspręsti, ką daryti toliau ir ko reikalauti Marienburge iš pralaimėjusios Kryžiuočių ordino. (Bar.) |
|