Kurio kontinento literatūrą apibūdinant buvo sukurta sąvoka „magiškasis realizmas“:

Kurie teiginiai apibūdina sąvoką „magiškasis realizmas“:

Dabarties įvykiai yra svarbesni už praeities, viskas prasideda, vyksta ir nutrūksta dabar.
Literatūros kūriniai, grindžiami tikrovės analize, mitologija ir tautosaka, siekiant atskleisti platų istorinį-politinį kontekstą, kurio fone egzistuoja nenutrūkstamais ryšiais su praeitimi ir dabartimi susaistytas žmogus.
Kūrinys yra epiškas, filosofiškas ir metaforiškas.
Ryškios karnavalo tradicijos: gyvenimas piešiamas dinamiškai, spalvingai, groteskiškai, hiperbolizuotai, išryškėja poetiškasis ir natūralistiškasis, komiškasis ir tragiškasis pradai, visa naikinančio ir atnaujinančio laiko idėja.
Laikas jungia nutolusias viena nuo kitos epochas, istorija yra kaip amžinas pasikartojimų ratas, laikas sulėtinamas, sustabdomas arba pagreitinamas.

1986 m. turistinės kelionės Vokietijoje metu S. T. Kondrotas pasiprašė politinio prieglobsčio, gyveno JAV, vėliau dirbo Laisvosios Europos radijuje Miunchene ir Prahoje.
Emigravęs kondrotas sukūrė reikšmingų kūrinių.
Kondroto kūriniai yra išversti į daugelio europos šalių kalbas: Žalčio žvilgsnis yra bene į daugiausiai kalbų (prancūzų, ispanų, vokiečių, latvių, vengrų, katalonų, graikų, olandų, danų, italų, portugalų) išverstas šiuolaikinio lietuvių rašytojo romanas.
Kondrotas laikomas vienu svarbiausių savo kartos rašytojų, lietuvių prozos modernizatoriumi, sukilusiu prieš buitinį realizmą ir nedisciplinuotą, spontanišką rašymą.
S. T. Kondroto kūrybai būdinga meistriškai sukomponuotos, įtampą ligi pabaigos išlaikančios istorijos, pasakojančios apie fantastinius įvykius.
Mitinį, fantastinį pradą sujungęs su moderniomis pasakojimo strategijomis, jis laikomas svarbiausiu magiškojo realizmo lietuvių literatūroje atstovu.
Vaizduodamas personažų likimus ir moralinius pasirinkimus S. T. Kondrotas naudoja biblinius simbolius ar siužetus, istorijos, mitologijos motyvus, aliuzijas į įvairius kultūrinisu kontekstus, filosofijos citatas.
Laikomas iki šiol nepralenktu magiško realizmo meistru lietuvių literatūroje, kūrybiškai pratęsusiu lotynų amerikos prozos tradiciją ir ją originaliai supynusius su lietuvių istorijos bei mitologijos vaizdiniais.

G. Garsijos Markeso romane Šimtas metų vienatvės vaizduojama mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija.
S. T. Kondrotas romaną Žalčio žvilgsnis pradeda dedikacija: „Knyga skirta atminimui visų protėvių, su kuriais jau nelemta susitikti“.
Svarbiausia romano Žalčio žvilgsnis idėja, būdinga apskritai Kondroto kūrybai – tai santykis tarp „mitinės pasaulėžiūros“ ir „naujųjų laikų“ racionalizmo“ (A. Barūnaitė-Willeke). Santykis tarp senovinėmis moralinėmis nuostatomis besivadovaujančios Meižių šeimos ir savanaudžių šiuolaikinių žmonių.
Romano Silva rerum (I d.) veiksmas vyksta Renesanso epochoje.
Umberto Eco romane Rožės vardas vaizduojama viduramžių epocha.