Teisingai, asketiško gyvenimo idealas buvo grindžiamas žemiškojo gyvenimo tuštybės teigimu (Vanitas (lot. – tuštybė)) ir pasirengimu pomirtiniam gyvenimui (memento mori (lot.) – atmink, kad mirsi).
Teisingai, riteris tarnauja karalystei ir karūnai, Dievui (krikščioniškas gyvenimas, pagalba silpniesiems, dalyvavimas kryžiaus karuose) meilei (damos kultas – tarnavimas ir garbinimas nepasiekiamai moteriai).
Neteisingai, Viduramžiais vartota lotynų kalba, tik vėlyvuoju laikotarpiu pradedama rašyti tautinėmis kalbomis.
Teisingai, krikščioniškosios vertybės lemia gyvenimo ir literatūros suvokimą.
Neteisingai, Antika, kaip ikikrikščioniško pasaulio kultūra, buvo vertinama su išlygomis, žr. Vergilijaus paveikslą Dantės „Dieviškojoje komedijoje“.
