Susipažinę su istoriniu kontekstu, pažymėkite, kas buvo būdinga Servanteso laikų Ispanijai (XVI a. antroji pusė – XVII a. pr.):

Ispanijos valstybės griuvimas; buvusi viena galingiausių imperijų praranda savo galybę ir įtaką Europos politiniame gyvenime;
Ispanijos imperija įsitraukusi į religinius karus tarp katalikų ir protestantų;
Išvyksta Ispanijos karalienės Izabelės finansuota Kristupo Kolumbo ekspedicija;
Didelė emigracija į Ameriką – į Naująjį Pasaulį plūsta misionieriai, konkistadorai, plėšikai, valstiečiai ir nusigyvenę bajorai;
Ispanų literatūros „aukso amžius“: formuojasi nauji poezijos ir prozos žanrai, išauga dramaturgija. Greta literatūros klesti ir skulptūra, architektūra, dailė.

Susipažinę su Servanteso biografija, pasakykite, kurie iš išvardintų faktų atitinka tikrovę:

Pasisamdęs kareiviu jūrų ekspedicijoje, rengiamoje prieš turkus, 1571 m. garsiajame Lepanto mūšyje buvo sužeistas, neteko kairės rankos, tačiau ir toliau dalyvavo įvairiose kovose Sicilijoje, Sardinijoje ir Neapolyje;
1575 m. laivą, kuriuo tėvynėn plaukė Servantesas, užpuolė Alžyro piratai, ir jis pateko į nelaisvę, kurioje išbuvo penkerius metus. Nelaisvėje jis keturis kartus organizavo savo ir nelaimės draugų pabėgimą, tačiau jam nepavykdavo;
Grįžęs į tėvynę, Servantesas dirbo keisčiausius darbus – buvo karališkojo laivyno maisto išteklių komisaras, paskui mokesčių rinkėjas. Per šį tarnybos laiką tris kartus buvo kalinamas dėl valdiškų pinigų išeikvojimo. 1602 m., sėdėdamas Sevilijos kalėjime, Servantesas pradėjo rašyti savo nemirtingąją knygą Don Kichotas;
Don Kichotas sulaukė didelio populiarumo – per metus išėjo net šeši knygos leidimai! Tad šis kūrinys atnešė Servantesui ne tik šlovę, bet ir turtus;
Don Kichoto pirmoji dalis buvo išspausdinta 1605 m. Madride. 1614 m. Servantesas išleido antrąją romano dalį.

Pagrindinė abiejų romano dalių pasakojimo kryptis – Don Kichoto ir Sančo Pansos kelionės ir nuotykiai;
Don Kichoto pasakojimas yra labai vientisas, nenukrypstantis nuo pagrindinės pasakojimo linijos;
Pirmojoje dalyje į Don Kichoto ir Sančo Pansos nuotykių istoriją įterpta daug šalutinių pasakojimų – savarankiškų novelių;
Knygoje mažai vietos skiriama veikėjų pokalbiams, visas dėmesys sutelktas į kvapą gniaužiančių nuotykių atpasakojimą;
Didžiausią romano dalį sudaro pokalbiai, ilgi, ištęsti dialogai, o veikėjų kalba pilna gražbylysčių, daugiažodžiavimo, labai manieringa.