Aptarkite Just. Marcinkevičiaus požiūrį į istorijos ir literatūros kūrinio ryšį, į istorijos reikšmę dabarties žmogui: „Drama ne istorija, o rašytojas – ne istorikas. [...] Šių dramų autorius nelaiko istorinėmis dramomis. Tai greičiau dramos ar poemos, beasiremiančios istorine medžiaga, tos medžiagos pagalba atskleidžiančios žmogų ir jo problematiką. Istorija yra gyvas, nesibaigiantis procesas, ir tai, kas buvo, įvyko – tęsiasi ir vyksta mumyse. Todėl nesunku pastebėti ir išgirsti, kaip virš visų istorinių paminklų ar jų griuvėsių gieda dabarties paukščiai. Žmogus tarsi „pritaiko“ istoriją sau, istorija leidžiasi pritaikoma aktualiems jo gyvenimo reikalams. Su kiekvienu gyvenimu praeitis tarsi atrandama iš naujo: ji ne BUVO, o YRA“ (Just. Marcinkevičius, Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 6).
Išsiaiškinkite draminės situacijos sąvoką. Papasakokite nuosekliai dviejų dalių dramos-poemos „Mindaugas“ dramines situacijas, remdamiesi Just. Marcinkevičiaus draminės situacijos apibūdinimu:
„Žmogus yra viso istorinio vyksmo priežastis ir tikslas. O ten, kur žmogus – ten ir drama. Ieškodamas socialinių, visuomeninių, nacionalinių, religinių, moralinių, estetinių ir kitokių savo gyvenimo formų, jis be paliovos kuria dramatines situacijas, kurių turinį sudaro vidinės ir išorinės tikrovės (kitaip sakant, idealo ir tikrovės) konfliktas. [...] Juo [konfliktu] norėčiau paaiškinti ir istorinių epochų bei istorinių asmenybių pasirinkimą. [...] Ne didingumo ieškojau istorijoje, o kūrybingumo.“
(Just. Marcinkevičius, Trilogija ir epilogas: Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 5–6).
Atlikite dramos „Mindaugas“ veiksmo (įvykių) analizę: vienoje linijoje surašykite įvykius, kurie sudaro dramos išorinį veiksmą, kitoje linijoje, esančioje virš išorinio veiksmo įvykių, įrašykite epizodus ir personažus, kurie atskleidžia, kaip suvokiama įvykių, žmogaus poelgių reikšmė, kokiais vaizdiniais draminėje poemoje reiškiasi poetinio žodžio galia. Išskirkite keturis svarbiausius dramos įvykius (I – veiksmą išjudinantis įvykis, II, III – personažų santykius sukomplikuojantys įvykiai, IV – veiksmo atomazga).
Svarstydami apie išorinį ir vidinį veiksmą, įvykių santykį su poetiniais epizodais, remkitės Just. Marcinkevičiaus pastebėjimu: „Trilogijos [...] nelaikyčiau gryno draminio žanro darbu – autorius joje taip pat yra ir poetas, didžiausią reikšmę joje, kaip ir lyrikoje, jam turi žodis. Būtent jis yra kūnas, užpildantis draminį karkasą“. (Just. Marcinkevičius, Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, 7). Paaiškinkite, remdamiesi dramos teksto citatomis, įvykių pavyzdžiais, poetinės dramos apibūdinimą – „žodis yra kūnas, užpildantis draminį karkasą“.
Aptarkite dramos kompoziciją: paaiškinkite, kas lemia kūrinio dviejų dalių kompoziciją, kuo panašios ir kuo skiriasi scenos, sudarančios pirmąją ir antrąją dalį, dėl kokių priežasčių ir kuriose dramos kompozicijos vietose įterpiami Baltojo metraštininko ir Juodojo metraštininko epizodai, Mindaugo, Mortos monologai. Kokią prasmę Just. Marcinkevičiaus kūriniui „Mindaugas“ suteikia „drama dramoje“ kaip kompozicijos principas?
Atlikite dramos konfliktų analizę. Aptarkite, dėl kokių priežasčių kyla konfliktai pirmoje scenoje (Vismanto pilyje). Kas yra šioje scenoje protagonistas ir antagonistas? Paaiškinkite, kuo draminiam konfliktui yra reikšminga šį veiksmo vieta? Pasvarstykite, kokias vertybes įkūnija vyresniojo Mindaugo brolio Dausprungo paveikslas. Kokį tikslą sau iškelia šioje scenoje Mindaugas? Kokia šio tikslo reikšmė tolimesniems dramos įvykiams? Kieno požiūrį, mintis atskleidžia Balsai?
Kokios problemos, kokiais būdais sprendžiamos antroje scenoje (Mindaugo pilis), kurioje Mindaugas susitinka su dukra Ramune, didžiūnu Vilikaila, broliu Dausprungu, kunigaikščio patarėju Vismantu, Baltuoju metraštininku? Su kokiomis kliūtimis susiduria Mindaugas? Kokiais būdais jas įveikia? Kaip Mindaugas vertina kitų žmonių požiūrį į savo veiksmus?
Pasvarstykite, kokia yra trečiosios scenos (Mortos menė) paskirtis, atskleidžiant dramos išorinį ir vidinį veiksmą?
Aptarkite antrosios dalies „Šlovė ir kančia“ ekspozicijoje Baltojo ir Juodojo metraštininkų įvardintas Mindaugo krikšto priežastis. Kokiais argumentais remiantis, atskleidžiamas Mindaugo sprendimas apsikrikštyti?
Pasvarstykite, kodėl antros dalies pirmoje scenoje rašytojas pasirenka vaizduoti ne karūnaciją, o epizodą, vykstantį po iškilmių – brolių Mindaugo ir Dausprungo dialogą? Aptarkite, kaip keičiasi nuotaika antroje scenoje (Keramikos dirbtuvė Mindaugo pilyje): Mindaugo ir Senio dialogas, vienuolio Zyverto epizodas, Mortos monologas. Pasvarstykite, dėl kokių priežasčių skiriasi Mindaugo santykis su didžiūnais ir su puodžiumi. Aptarkite Mortos monologą: vidinį konfliktą, nuotaikos kaitą. Pasvarstykite, kokį prasmės niuansą dramai suteikia epizodų sugretinimas ir seka: Mortos monologas, Mindaugas priima žemaičių pasiuntinius (3. Didžioji Mindaugo menė. Mindaugas ir Žemaičių pasiuntiniai).
Aptarkite, kuo skiriasi vidinė Mindaugo būsena pasiekus tikslą: tapus kunigaikščiu, karaliumi, žemaičių pasiuntiniams pranešus, kad jie tampa Mindaugo sąjungininkais. Pasvarstykite, kaip keičiasi dramoje Mindaugo tikslo suvokimas? Kaip sudramatinamas tikslą pasiekusio personažo paveikslas: tapus kunigaikščiu (scena Mindaugo pilyje), tapus karaliumi (Mindaugo ir Dausprungo dialogas, Mindaugo monologas, scena su Morta, Mindaugo dialogas su Seniu, Mortos monologas), sužinojus, kad žemaičiai tapo jo sąjungininkais (3 Didžioji Mindaugo menė. Mindaugas ir Žemaičių pasiuntiniai)? Kokį poveikį Mindaugo tikslo suvokimui padaro Mortos epizodas, dialogas su Seniu, supratimas, kad yra mirtinai sužeistas (4 Keramikos dirbtuvė Mindaugo pily. Mindaugas ir Senis).
Apibendrinkite dramoje vaizduojamų epizodų grandinę (priežasties-pasekmės ryšį), kaip epizodų eilės tvarka atskleidžia dramos prasmės augimą. Paaiškinkite, kokius karaliaus Mindaugo, Lietuvos istorijos dramatiškus momentus atskleidžia dramos epizodai? Pasvarstykite, ar pasikeistų dramos prasmė, jeigu epizodus sukeistume vietomis, jeigu kurį nors epizodą iškupiūruotume (išbrauktume, trumpindami dramos tekstą)?
Apibendrinkite, kuo šiandienos žmogui yra svarbios, Just. Marcinkevičiaus žodžiais tariant, mūsų šaknys, nacionalinis epas ar mitas apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“), tautos, valstybės, laisvės, kalbos, istorijos, dvasinės patirties likimas vakar ir šiandien. Vadinasi, ir rytoj („Daukantas“)“.
