Aptarkite veiksmo vietos reikšmę tragiškoje komedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Pasvarstykite, kokius jaunų žmonių bendrijos bruožus atskleidžia veiksmo vieta.
Aptarkite pagrindinius įvykius, kurie pakeičia personažų tarpusavio santykius. Pasvarstykite, kokius jie atskleidžia personažų elgesio motyvus, charakterio bruožus.
Pasvarstykite, kas yra bendra tragiškos komedijos veikėjų Andriaus, Juliaus, Luko, Beatričės, Zinos gyvenimo istorijose?
Pasvarstykite, kurius dramos įvykius, epizodus galite aptarti, pasitelkę sąvokas paradoksas, ironija, metafora.
Palyginkite, kuo skiriasi kartų konflikto priežastys ir problemos, su kuriomis susiduria tėvai ir vaikai Viljamo Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“ (1595), Kazio Binkio pjesėje „Atžalynas“ (1937) ir J. Grušo tragiškoje komedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967).
Aptarkite pjesės turinio ryšį su forma (kompozicija, realistinių epizodų ir vizijų stiliumi), remdamiesi J. Grušo mintimis: „Pjesė gali atrodyti kiek neįprastos formos ir neįprasto turinio. Turinys diktavo formą“ (J. Grušas, Raštai, t. 5, Vilnius: Vaga, 1981, p. 256). Pasvarstykite, kokias prasmes atskleidžia tragiškoje komedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ vaizduojamas kontrastas tarp realybės epizodų ir vizijų epizodų. Aptarkite, kokius Beatričės, kaip realios dramos veikėjos charakterio bruožus ir Beatričės, kaip personažo-simbolio prasmes atskleidžia gebėjimas matyti vizijas, vizijų turinys, vizijų stilius? Pasvarstykite, kuo personažų santykiai vizijose skiriasi nuo personažų santykių realybės epizoduose? Aptarkite, kurioje dramos kompozicijos vietoje yra vaizduojamos vizijos – ekspozicijoje, veiksmo vystymo, kulminacijos, atomazgos epizoduose
Paaiškinkite, remdamiesi kūrinio analizės išvadomis, J. Grušo dramos žanrą tragiškoji komedija.
Aptarkite, kokiose ribinėse situacijose vaizduojami dramos personažai – Andrius, Julius, Lukas, Beatričė, Zina. Palyginkite, kaip šiose situacijose personažai elgiasi, apie ką mąsto ir ką jaučia. Pasvarstykite, kaip konkrečiose situacijose įgyvendinamas Juozo Grušo kūrybos „metodas“, aprašytas laiške Jonui Lankučiui?
Pjesės veiksmą plėtodamas naudojau staigius kontrastus, „nelauktus spindulius“. Rašydamas šią pjesę, laikiausi ir to metodo, kurį susidariau rašydamas „Brunzą“ („Adomo Brunzos paslaptis“, 1967): leisti veikėjams tiek „įsisiautėti“ – jei dar žingsnis, prasidėtų beprotybė. Tada, man rodos, geriausiai atsiskleidžia žmogaus dvasios galios – iki neribotos pasąmonės. Ir neatsisakau nuo principo, kurį esu taip suformulavęs: už regimojo pasaulio neregimas daro savo stebuklus.
(„J. Grušas – J. Lankučiui“, Kaunas, 1968 03 07, knygoje P. Palilionis. Svajojęs gražų gyvenimą: Apmatai Juozo Grušo portretui, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, p. 281)
Pasvarstykite, kokie dramos priešistorės įvykiai yra paveikę visų dramoje vaizduojamų personažų gyvenimą. Pasakodami priešistorės ir dramoje vaizduojamus įvykius pasiremkite literatūrologo Vytauto Martinkaus pastebėjimu:
J. Grušas „dažnai rėmėsi slaptąja veiksmo spyruokle – įvykiu („kalte“), įvykusius prieš „uždangai pakylant“. Grušas mėgdavo paridenti įvykius nelyginant siūlo kamuolį taip, kad visas kamuolys lyg ir savaime išsivyniotų. Anot J. Lankučio, ieškoti „etinio substrato“. („Nuleista sėkmės burė“, P. Palilionis. Svajojęs gražų gyvenimą: Apmatai Juozo Grušo portretui, p. 467)
Aptarkite, kokį turinį drama suteikia trims pavadinimo žodžiams: meilė, džiazas, velnias. Kokius meilės pavidalus atskleidžia dramaturgas? Kokie veiksmai, etinės nuostatos siejamos su sąvoka „velnias“? Pasidomėkite džiazo istorija Lietuvoje (http://www.mic.lt/lt/jazz/info/50), pasvarstykite, kokią reikšmę džiazui suteikia rašytojas dramoje, kuri yra parašyta 1967 m.; kokius jaunų žmonių charakterio bruožus, jausmus atskleidžia aistringai grojama džiazo muzika? Koks muzikos stilius pakeistų džiazą, vaizduojant šiandienos jauno žmogaus problemas? Palyginkite, į kokias pjesės prasmes atkreipia dėmesį pavadinimas „Meilė, džiazas ir velnias“, į kokias – 1967 m. Panevėžio teatre sukurtas spektaklis, pavadintas „Pražūtingas apsvaigimas“, į kokias – kino filmas „Džiazas“ (1992, rež. R. Banionis)