Remdamiesi J. Grušo dramos analizės išvadomis, savo žodžiais paaiškinkite sąvokas veiksmingas charakteris, draminis konfliktas, veiksmo aplinkybės.
Remdamiesi J. Grušo teiginiais ir tragiškosios komedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ pavyzdžiais papasakokite dramą kaip personažų vidinių konfliktų istoriją, remdamiesi J. Grušo minimis: „Pirmiausia imu veiksmingą charakterį, stengiuosi surasti konfliktinį santykį su kitu žmogumi, o per jį – su pasauliu, visuomene, su epocha. Stengiuosi, kad veikėjas atsidurtų kraštutinėse aplinkybėse, reikalaujančiose didžiausio jėgų įtempimo; beveik kiekvienoje scenoje be žodžių keliu klausimą „būti ar nebūti“. [...] veikėjas turi kovoti ne tik su partneriu, bet ir su vidaus „demonais“, jausti daug ką neaiškaus ir nesuprantamo savyje; per kitus, per teisybės ieškojimą atrasti pats save“.
Raskite ir aptarkite klasikos kūrinių (Dantės „Dieviškosios komedijos“, V. Šekspyro „Hamleto“, M. Servanteso „Don Kichoto“) vaizdinius, motyvus, citatas J. Grušo tragiškoje komedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.
J. Grušas prisipažįsta, kad tragiškąją komediją „Meilė, džiazas ir velnias“ įkvėpė „viena Bodlero frazė apie Rembrandtą: „Nelaukti spinduliai nušviečia veidus tų, kurie meldžiasi dangui tarp nešvankybių“. Iš karto kilo Beatričės vaizdas“. Šarlio Bodlero kūryboje svarbūs Dantės „Dieviškosios komedijos“, Vergilijaus „Eneidos“ ir kitų klasikos kūrinių motyvai. Perskaitykite Šarlio Bodlero eilėraštį „Švyturiai“, išverstą Sigito Gedos ir aptarkite jo vaizdinius, motyvus, paaiškinkite, kokį turinį eilėraštyje poetas suteikia švyturiams. Susipažinkite su eilėraštyje minimų dailininkų paveikslais. Aptarkite poeto požiūrį į kuriantį žmogų.
Šarlis Bodleras
Švyturiai
Rubens, upė užuomaršos, tinginio sodas,
Jauno kūno pagalvė, kur snaust negali,
Bet gyvenimas plūsta, putoja, pulsuoja,
Kaip po dangų orai, jūroj jūra gili.
Leonardo, kaip veidrodžiai tamsūs ir gilūs,
Kuriuose angelai, prasižioję švelniai,
Slėpininga visur, jie išdygsta šešėliuos
Lediniuotų pušų, aptverti aklinai;
Rembrandt, liūdnas paniuręs ligoninės namas,
Šnibždulingas, vien kryžium papuoštas stambiu,
Kur verksminga malda spinduliuoja be amo
Iš purvų ir žiemos šviesulių įžambių.
Michelangelo, dykros, kur herkuliai rodos,
Pamaišyti su Kristum, ir šauna viršun
Vaidinuokliai galingi, į sutemas juodas
Drasko savo drobulę, išskėtę pirštus.
Ringo įsiūtis ir begėdystė gyvūno,
Ir mokėjimas džiaugtis stroržievių grožiu,
Išplatėjus širdis, ir geibus, ir geltonas,
Melancholiškas katorgų tėve, Puget;
Karnavalas, kur širdys šlovingos skrajoja,
Kaip drugeliai, žėruojančios tarp apšviestų
Dekoracijų, liustros, lengvutės kaip rojuj,
Beprotybės į puotą papylę, Watteau;
Goya, nepažįstamų galių košmaras,
Embrionų, kur verda, kai šabo diena,
Senės spokso į veidrodį, plikos mergelės
Gundo demonus, kojines taisos neva.
Ir Delacroix, ežeras kraujo, kur geria
Puolęs angelas, eglių ūksmės, žalumos,
Kai po sielvarto dangų paklydę fanfaros
Pasigirsta kaip Weberio aidas kimus.
Šie keiksmai, piktžodystės, dejonės, kur plinta,
Šios ekstazės, šauksmai, tas Te Deum graudus,
Tie aidai, pakartoti visuos labirintuos;
Mirtingųjų širdims jų maistelis gardus.
Šitas riksmas, kursai tiek sargybų sukėlė,
Ambasadorių perduotas kaip įsakmė,
Švyturiai, įžiebti ant visų citadelių,
Šaukiniai pasiklydusių girių tankmėj!
Nes iš tikro geriausias įrodymas,
Dieve, Kad aukojam iš savo garbės ir tiesos
Tik šį degantį verksmą, kur ritasi vienas
Ir numiršta krante amžinybės visos.
(Sharles Baudelaire, Piktybės gėlės, iš prancūzų kalbos vertė Sigitas Geda, Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 20–21.)
Aptarkite tragiškosios komedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ personažų požiūrį į pasaulį, jų kultūrinę patirtį, santykį su gyvenimu, kitais žmonėmis. Samprotaudami remkitės V. Daujotytės pastebėjimais:
„Į klausimą, kaip formavosi estetinės pažiūros, Grušas atsakė taip: „Estetinių pažiūrų neskiriu nuo pasaulėžiūros, pasaulėjautos, nuo mąstymo ir santykio su gyvenimu. Jos formavosi skaitant gerų rašytojų knygas, klausant geros muzikos, lankant dailės parodas ir galerijas, stebint visą be galo gražų ir baisų Dievo pasaulį“. Išryškintoje sakinio dalyje – visas Grušas“. (V. Daujotytė, „Atrama, kurią davė Grušas“, P. Palilionis. Svajojęs gražų gyvenimą: Apmatai Juozo Grušo portretui, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, p. 465–466)
Parašykite rašinį tema „Dramatiškumas J. Grušo tragiškoje komedijoje Meilė, džiazas ir velnias“. Aptarkite dramatizmo sąvoką remdamiesi J. Grušo mintimis apie istoriją ir Beatričės paveikslą:
Žmonės niekada nebuvo protingi. [...] Sąmoningai ar nesąmoningai komplikavo gyvenimą taip, kad nebūtų laimingi; kūrė nepajudinamas dogmas, kurios virsdavo nepakeliama našta [...]. Viešpatavo keistas paradoksinis subjektyvumas: tikintieji garbino ne tik šventuosius, bet ir inkvizitorius, netikintieji niekino ne tik inkvizitorius, bet ir šventuosius.“ Tai lieka galioti: išmintis nėra pritaikoma laikui. Grušas pabrėžė tradicijos, nacionalinės tapatybės, netgi tautinės ambicijos svarbą. Priminė Dekalogą: esminės etinės normos yra amžinos. Iškele klasikos svarbą.
(V. Daujotytė, „Atrama, kurią davė Grušas“, P. Palilionis, Svajojęs gražų gyvenimą: Apmatai Juozo Grušo portretui, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, p. 466 )
Niekas taip giliai ir taip teisingai neišaiškino šios pjesės dramatizmo esmės (net spektaklio režisieriai) kaip Jūs savo straipsnyje „Literatūroje ir mene“. Jeigu nebūtų Beatričės, nebūtų aktyvaus gėrio prado, nebūtų nė dramos. Jei Beatričė nesiveržtų taip į savo pražūtį, nebūtų įtemptos bekompromisinės dramos kovos, niekas neužkirstų kelio blogiui, jis tik triumfuotų.
(„J. Grušas – J. Lankučiui“, Kaunas, 1968 03 07, P. Palilionis, Svajojęs gražų gyvenimą: Apmatai Juozo Grušo portretui, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, p. 281)
Sukurkite Andriaus monologą, kuriame jis paaiškina savo elgesio priežastis.
Palyginkite, kuo panašios personažų veikimo aplinkybės Kokiais argumentais remdamiesi J. Grušo ir W. Goldingo personažai pateisina savo žiaurų elgesį?
Palyginkite, kuo panašūs ir kuo skriasi gėrį įkūnijantys personažai J. Grušo dramoje ir W. Goldingo romane „Musių valdovas“.
Sukurkite pasakojimą apie savo bendraamžius, kurie atsiduria pasaulyje (arba susikuria savo erdvę), kur nėra suaugusių žmonių.
Parašykite literatūrinį rašinį tema „Artimo meilė – tragiška kategorija“, remdamiesi Sofoklio tragedija „Antigonė“ ir J. Grušo tragiška komedija „Meilė, džiazas ir velnias“.
