Aptarkite Lietuvos Viduramžių raštijos savitumą. Kuo lietuvių literatūrai ir kultūrai svarbūs Lietuvos metraščiai?
Aptarkite, kurie metraščių siužetai sudaro mūsų istorinės savimonės branduolį?
Kurie metraščių pasakojimai yra aktualūs šiuolaikinei Lietuvos visuomenei? Pagal šiandienai aktualaus pasakojimo motyvus sukurkite novelę, eiliuotą pasakojimą arba dramos kūrinį.
Pateikite argumentų, citatų, kokie Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas atskleidžiamas didžiųjų kunigaikščių Gedimino ir Vytauto laiškuose. Parašykite laišką, pristatantį šiuolaikinę Lietuvą.
Remdamiesi Gedimino laišku, parašykite samprotavimo rašinį tema „Lietuva – atviras ir svetingas kraštas geros valios žmonėms“.
Aptarkite, kaip Gedimino laiško temas interpretuoja K. Bradūnas?
Kazys Bradūnas
„Pokalbiai su karaliumi“
Nors kryžiuočiai mūsų įžeidimui sudegino mūsų antspaudą, kad apdumtų žmonėms akis, tačiau pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį. Pikta valia veikiantieji yra skelbiami bet kokios garbės netekusiais žmonėmis (Iš Gedimino laiško domininkonų ordino vienuoliams 1323 gegužės 26 d.)
Ketvirtasis pokalbis
Esu Sūduvoje pakrikštytas,
Bet atėjau pagoniška žeme –
Mane patraukė tavo ryžtas,
Tavo kalbėjimas ramia,
Valdoviška tarme.
Aš nedėviu vienuolių apdaro,
Tik plunksna, kaip ir jie, paišau,
Darau, ko kitas gal nedaro –
Ne kroniką rašau.
Rašykime, karaliau, laiškus,
Ne žmones kviesdami,
Rašykime juos tokius vaikiškus,
Tarytum žodžiais žaisdami.
Pakvieskime į pilį saują,
Mėlynę pro rudens rūkus,
Pakvieskime gėlytę gają
Pro ledą šylančiuos laukuos.
Atidarykim laiko platumas
Nebe istorija grubia,
O tas girias, tas neapmatomas.
Palaistykim amžinybe.
Ir daina, pasaka, legendą
Sodinkime už skobnių su savais –
Žiūrėk –
Jau karalaitė gulbė skrenda…
Tai plaukim debesų laivais,
Kur mano sodų aukso vaisiai
Nunoksta už liepsnas greičiau…
……………………………………
O tu tyli ir tik šypsaisi
Iš to, ką parašiau.
Aptarkite, kaip Gedimino laiško temas interpretuoja J. Vaičiūnaitė.
Judita Vaičiūnaitė
Iš ciklo „Pilis“
1
Pražilęs pagonių karalius, diktuojantis laiškus…
Keista.
Praskleiskim rūkus –
krebžda plunksna kertėj įtaikus pranciškonas.
Iškeltą kruviną kardą
rytų išmintim pakeisdamas,
gentainių žirgams ir laivams, ir minčiai
kelių ieškodamas,
diktuoja dulkėm pavirtusius laiškus…
Gilų ir skaistų
pramatantį žvilgsnį prikausto rašmuo –
lyg sakalas šaulį.
Įplūsta šviesa pro atvirus langus.
Ir viesulas sklaisto
ant skydo padėtos knygos lapus…
Atsišauk, pasauli!
4
Keliaukit, pirkliai ir vienuoliai,
ginklanešiai ir riteriai.
Keliaukit, meistrų margarūbė minia,
prie Neries ir Vilnios.
Atkimškit putojančią saulę,
per pustuštį miestą ritamą,
ir gerkit iš saujos –
juk čia įsiamžins mūrinis Vilnius.
Visokiom kalbom jį pasveikinę,
dėkit po apskritą akmenį.
Čia skersgatviuos kiaurai pučia vėjas nuo upių.
Nutvilkius
aitriu margaspalviu triukšmu, auš diena.
Nebijokit apakti –
juk ne Babilonas pasauly iškils,
o mūrinis Vilnius.
Nuo ryto lengvų balzganų debesų,
atsispindinčių santakoj,
pavirtusių varpinėm,
nebeatplėškit nustebusių žvilgsnių.
Sidabro kalėjai, druskiai ir kurpiai,
gyvenkit čia santaikoj.
Visi geranoriai benamiai bastūnai,
statykite Vilnių.
Pasvarstykite, kuo panašus yra K. Bradūno ir J. Vaičiūnaitės požiūris į Lietuvos istoriją?
Pasvarstykite, kuo skiriasi K. Bradūno ir J. Vaičiūnaitės santykis su laišką Europai rašančiu Kunigaikščiu Gediminu?
Aptarkite, kokius Gedimino temos motyvus interpretuoja tarpukario Lietuvos poetai (B. Sruoga „Giesmė apie Gediminą“, V. Mykolaitis-Putinas „Prologas į Gedimino sapną“)
Balys Sruoga Giesmė apie Gediminą
Keistą sapną sapnavau.
Lyg visa vilkų šimtinė
Staugė vilkas geležinis –
Au-au-au! Au-au-au!
Girios, kloniai ir kalnynai
Į tą baisųjį staugimą
Atsiliepdami vaitojo
Ir klaikius garsus nešiojo
Lig padangių, lig dausų...
[…]
Priimu dievų kvietimą.
Vietoj vilko geležinio
Ąžuolų didžių pavėsy
Naują miestą aš pradėsiu.
Ir vardu skaidrios upelės,
Per tankmes kur kelią skinas,
Čia čiurlenančios Vilnelės,
Miestas Vilnium tevadinas.
Teišauga, išbujoja,
mylinčius sapnus atstoja
Lietuvos dukroms, sūnums!
Te kaip saulė jis bus mums!
Tegaivins jis kaip viltis
Lietuvos vaikų širdis!
Mes išmirsim. Amžiai slinks.
Ąžuolai pavargs, sulinks
Miestas amžiais nemarus
Lietuvos sargyboj bus!
Kol lietuviui Vilnius švies,
Kol jo meilė bus gyva, –
Amžių amžiais tesrovės:
Nemari bus Lietuva!
Vincas Mykolaitis-Putinas
Prologas į Gedimino sapną
Sapnuoki, mano karžygy!
Nes tavo sapnas
Kaip rytmečio trimito gandas
Aidės garsų garsais per visą dieną.
O kai tylaus saulėlydžio skliautus
Užkurs aukos liepsnų gaisrai, –
Tai gims iš žemės pasakiškas miestas –
Ir pasikels į dangų auksagalviai bokštai,
Ir žiedros vėliavos plazdės kaip lakūs paukščiai,
Ir gaus skambių varpų daugbalsiai chorai.
Ak tu, sapne, pranašingas sapne!
Kas gyventa, kas sapnuota – nebišskirsi.
Kas pasaulyje lengviausia, kas kiečiausia,
Išmintim neišmatuosi,
Tik nujausi, tik patirsi
Lyg per sapną, lyg per sapną
Eina amžiai, stovi rūmai šimtabokščiai
Ant baltų lelijų pluošto
Iš mergelės rankų
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Palyginkite XX a. pirmosios pusės ir XX a. antrosios pusės poetų sukurtas Gedimino temos interpretacijas. Pasvarstykite, kokios istorinės aplinkybės lėmė Vilniaus miesto įkūrimo temos ir valstybingumo klausimų aktualizavimą?
Remdamiesi Gedimino laišku, aptarkite kultūrų skirtumus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino. Skaitydami lietuvių literatūros kūrinius, kuriuose interpretuojama Viduramžių istorijos tema (V. Krėvė „Skirgaila“, Just. Marcinkevičius „Mindaugas“, J. Grušas „Herkus Mantas“), palyginkite, kurie Gedimino laiško argumentai pasitelkiami XX a. dramaturgų kūriniuose.
Aptarkite lietuvių tautos ir kalbos sampratą, remdamiesi kunigaikščių laiškais ir istorijos žiniomis.
Žinias apie senųjų laikų kultūrą saugo ne tik rašytiniai šaltiniai, bet ir kalba. Aptarkite K. Būgos mintis apie kalbos saugomą kultūros atmintį:
Kalba – tai archyvas. Kalboje it stebuklingajame veidrodyje atšviečia tautų gyvenimas, jų kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais. (K. Būga)
