Įsiskaitykite į Vydūno teksto pradžią. J. Degutytės eilėraščiuose „Mažutė“, „Gimtoji kalba“ ir S. Gedos „Giesmėje apie pasaulio medį“ atraskite įvaizdžius ar metaforas, kurie patvirtintų šią Vydūno mintį. Kaip juose iškyla Lietuvos praeitis, kas ir kodėl atsimenama?
Vydūno tekste vartojamos dvi priešingos sąvokos: tėvyniškumas ir betėvyniškumas. Kokias reikšmes, asmens laikysenos bruožus jis priskiria vienam ir kitam poliui? Išrinkite ir surašykite šių sąvokų reikšmes. Apibendrinkite: kuo skiriasi tėvynės žmogus ir žmogus be tėvynės?
Atraskite pasikartojančius motyvus Degutytės eilėraščiuose „Mažutė“, „Aš – Tavo“, „Gimtoji kalba“ ir apibūdinkite jų prasmę, kuriant Tėvynės vaizdinį.
Perskaitykite J. Degutytės eil. „Monologas akmeniui“ (1975) ir lenkų poetės Vislavos Šimborskos eil. „Pašnekesys su akmeniu“ (1962). Parašykite jų lyginamąją analizę. Kuo panašios ir kuo skiriasi eilėraščių situacijos? Kokias poetines reikšmes juose įgyja akmuo? Ką žmogui suteikia, ko išmoko įsivaizduojamas pokalbis su akmeniu? Koks žmogaus ir pasaulio santykis iškyla eilėraščiuose?
J. Degutytės eil. „Gimtoji kalba“ ir S. Gedos eil. „Giesmė apie pasaulio medį“ prasideda nuo kopų ir marių vaizdinio, nuo jų pradedamas kurti Lietuvos peizažas. Kaip manote, kodėl? Parašykite savo paaiškinimą, įsiskaitę į abiejų eilėraščių tekstus.
S. Gedos eil. „Giesmė apie pasaulio medį“ yra išretintos kelių strofų baigiamosios eilutės. Kodėl jos išryškintos? Kaip jomis nusakomas ryšys su Tėvyne? Kodėl jomis pabrėžiama, kad Tėvynei priklauso žmogus, žmonės, tautos?
Kokia Lietuvos istorijos samprata kritikuojama R. Gavelio Jauno žmogaus memuarų „Dvyliktajame laiške“? Kodėl lietuvių istorinė sąmonė ironiškai apibūdinama kaip „bulvė, prismaigstyta lašinukų”? Kokį, Jūsų nuomone, santykį su savosios tautos istorija autorius vertintų teigiamai?
Kokie bruožai R. Gavelio Jauno žmogaus memuarų „Dvyliktajame laiške“ priskiriami sovietmečio lietuvių tapatybei, o kokių bruožų jai trūksta? Išvardinkite ir pagrįskite teksto citatomis.
Jauno žmogaus memuarų „Dvyliktojo laiško“ epizode – laiške rašytojui Francui Kafkai – R. Gavelis teigia: „Mes turim žemę ir kalbą, tai labai daug. Tačiau neturim savos idėjos, Francai, šit kas mus slogina. Mes vaikštom be tikslo, gyvenam be tikslo ir kalbam be tikslo, mes nelaukiam jokio savo Mesijo, o tai yra baisu.” Ar pritariate tokiai R. Gavelio minčiai apie lietuvių tapatybę? Išsakykite savo požiūrį.
Kūrybinė užduotis. Tekste „Tėvynė ir žmogus” Vydūnas teigia: „Kokia žmogaus esybė, tokia ir jo tėvynė”. Parašykite rašinį tokia tema, remdamiesi perskaitytais Vydūno, J. Degutytės, S. Gedos ir R. Gavelio tekstais.
