Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Nijolė Sadūnaitė, kalba teisme / Interpretuok ir vertink / 1

1Klausimas

Atlikite užduotį.

Mahatma Gandis

Kalba Didžiajame teisme
(ištrauka)

Meilė negali būti sumeistrauta
ir reguliuojama įstatymais. Jeigu kas nors nejaučia jokio prieraišumo kitam žmogui arba sistemai, tai turi galėti laisvai išreikšti savo nepasitenkinimą, jei tik nesiima, neskatina ir nekursto prievartos. Tačiau pagal [man taikomą] įstatymo straipsnį nusikaltimu laikoma tai, kad išreiškiau savo nepasitenkinimą. Aš išnagrinėjau keletą bylų, kurios buvo iškeltos pagal šį straipsnį; žinau, kad pagal jį buvo nuteisti vieni žymiausių ir mylimiausių Indijos patriotų. Todėl laikau privilegija būti teisiamas pagal tą patį straipsnį. Pabandžiau trumpai paaiškinti jums savo nepasitenkinimo priežastis. Nejaučiu jokio asmeninio pykčio nė vienam valdžios atstovui, o juo labiau nejaučiu jokio pykčio Karaliaus asmeniui. Bet laikau dorybe nepritarti tai valdžiai, kuri kaip visuma padarė Indijai daugiau žalos negu bet kuri kita ankstesnė valdžia. Indija, valdoma britų, prarado savo vyrišką tvirtybę kaip niekada anksčiau. Būdamas tuo įsitikinęs, laikau nuodėme jausti prieraišumą dabartinei sistemai. Tai, kad galėjau paskelbti savo mintis straipsniuose, kurie dabar pateikiami kaip įkalčiai prieš mane, taip pat laikau didele privilegija. Esu išties įsitikinęs, kad pasitarnavau ir Indijai, ir Anglijai tuo, jog nusprendžiau nebebūti tos nenatūralios padėties, kurioje yra atsidūrę abu kraštai, bendrininku. Mano nuomone, nebendradarbiauti su blogiu – tokia pat pareiga, kaip ir bendradarbiauti su gėriu. Tačiau ankstesni bandymai nebendradarbiauti pratrūkdavo smurtu piktadariams. Aš siekiu įrodyti savo tėvynainiams, kad smurtinis pasipriešinimas tik didina blogį. Kadangi blogis gali būti palaikomas tik prievarta, tai nebendradarbiavimas su juo reikalauja visiškai atsisakyti prievartos. Prievartos atsisakymas lemia, kad aš gera valia paklusiu nuosprendžiui už nebendradarbiavimą su blogiu. Tad esu čia tam, kad su džiaugsmu pasitikčiau ir priimčiau bausmę už tai, ką įstatymas laiko tyčiniu nusikaltimu, o aš laikau aukščiausia piliečio pareiga. Dabar vienintelis pasirinkimas jums, Teisėjau ir komisija, yra arba atsistatydinti iš savo pareigų ir atsiriboti nuo blogio, jeigu manote, kad įstatymas, kurį turite vykdyti, yra blogas, o aš iš tikrųjų esu nekaltas; arba skirti man pačią griežčiausią bausmę, jeigu manote, kad įstatymas ir sistema, kuriai jūs tarnaujate, yra geri šios šalies žmonėms, ir kad mano veiksmai žalingi bendrajam gėriui.

Iš anglų k. vertė Mindaugas Kvietkauskas

Nijolė Sadūnaitė
(Paskutinis žodis teisme)

– Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime. Aš esu teisiama už LKB Kroniką, kuri kovoja prieš fizinę ir dvasinę žmonių tironiją. Reiškia, aš esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms! Kas gali būti gyvenime svarbiau, kaip mylėti žmones, jų laisvę ir garbę. Meilė žmonėms – visų didžiausioji meilė, o kovoti už žmonių teises – gražiausioji meilės daina. Tegul ji skamba visų širdyse, tegul niekados nenutyla! Man atiteko pavydėtina dalia, garbinga lemtis – ne tik kovoti už žmonių teises ir teisingumą, bet ir būti nuteistai. Mano bausmė bus mano triumfas! Gaila tik, kad mažai spėjau dėl žmonių pasidarbuoti. Su džiaugsmu eisiu į vergiją dėl kitų laisvės ir sutinku mirti, kad kiti gyventų. Šiandieną aš atsistoju šalia amžinosios Tiesos – Jėzaus Kristaus ir prisimenu Jo ketvirtąjį palaiminimą: „Palaiminti, kurie trokšta teisybės, nes jie bus pasotinti!“ Kaip nesidžiaugti, kad visagalis Dievas garantavo, jog šviesa nugalės tamsą, o tiesa – klaidą ir melą! O kad tai įvyktų greičiau, sutinku ne tik kalėti, bet ir mirti. O jums noriu priminti poeto Lermontovo žodžius: „Tačiau yra, yra teisingas Dievo teismas!“ Duok Dieve, kad to teismo nuosprendis būtų mums visiems palankus. To melsiu gerąjį Dievą jums visiems per visas gyvenimo dienas. Užbaigti noriu kalėjime gimusiais posmais:
Kuo sunkesnis kelias, kuriuo eit turi,
tuo stipriau gyvenimą junti.
Degti mes privalom teisybės ryžtu,
blogį nugalėti, nors ir kaip sunku.
Trumpos žemės dienos ne ilsėtis duotos,
o kovot už laimę daugelio širdžių.
Ir tik tas, kas viską kovai atiduos,
tas pajus, kad eina keliu tiesiu.
Ir didesnės laimės niekam nepatirti,
jeigu pasiryžęs tu už žmones mirti.
Tada sieloj šventė visada skaisti,
nepagrobs kalėjimai jos, lageriai šalti!

Tad mylėkime vieni kitus ir būsime laimingi. Nelaimingas tik tas, kuris nemyli. Vakar stebėjotės mano gera nuotaika sunkiu gyvenimo momentu. Tai įrodo, kad mano širdyje dega meilė žmonėms, nes tik mylint, viskas darosi lengva! Blogį turime visu griežtumu smerkti, bet žmogų, net ir klystantį, privalome mylėti. O to galima išmokti tik Jėzaus Kristaus mokykloje, kuris visiems yra vienintelė Tiesa, Kelias ir Gyvenimas. Tad teateinie, gerasis Jėzau, Tavo karalystė į mūsų visų sielas! Iš teismo noriu paprašyti, kad išleistumėte į laisvę iš kalėjimų, lagerių ir psichiatrinių ligoninių visus žmones, kurie kovojo už žmogaus teises ir teisingumą. Tuo įrodytumėte savo gerą valią ir būtų gražus indėlis, kad gyvenime būtų daugiau harmonijos ir gėrio, o gražusis šūkis: „Žmogus žmogui brolis“ virstų tikrove.

Mohandas Karamčandas Gandis (1869–1948) – Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderis ir dvasinis autoritetas, nesmurtinio pasipriešinimo judėjimo kūrėjas, vadinamas Mahatma (sanskrito kalba – „didžioji siela"). 1922 m. jis buvo teisiamas Ahmadabade už straipsnius spaudoje, skatinusius nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą britų imperinei valdžiai. Gandžio teismas pavirto žymiu politiniu įvykiu ir moraline britų valdžios kapituliacija (todėl vadinamas „Didžiuoju teismu“). Laikydamasis nebendradarbiavimo su blogio sistema principo, Gandis suardė pačią teismo logiką: atsisakė advokato, iš anksto pareiškė esąs kaltas ir netgi pateikė teisėjui papildomų įkalčių prieš patį save. Jis pareiškė laikantis šį teismą didele garbe ir džiaugsmingai priimsiąs bet kokią bausmę. Tačiau aiškindamas savo veiksmų priežastis ir įsitikinimus, Gandis atskleidė visos imperinės sistemos blogį ir apvertė savo procesą: padarė jį moraliniu teismu Britanijos valdžiai bei jos paskirtam teisėjui. Gandžiui baigus kalbėti, sujaudintas britų teisėjas atsistojo ir nusilenkė teisiamajam. Tuomet pasakė, kad šis teisiamasis – visai kitoks žmogus, negu jam kada nors yra tekę ar teks teisti, ir būsiąs laimingas, jei valdžia sutiks šį žmogų išlaisvinti anksčiau laiko. Gandžiui buvo paskirta pagal anuometinius britų kolonijinius įstatymus švelni bausmė – šešeri metai kalėjimo. Tačiau jis buvo išleistas į laisvę jau po dvejų metų. Nijolės Sadūnaitės teismas, skirtingai nei Gandžio, vyko už uždarų durų, dalyvaujant tik teisėjams, kareiviams ir saugumiečiams. Sovietų imperija, skirtingai nei britų, paniškai bijojo, kad teisiamosios žodžiai pasklis. Nors jai kalbant teisėjai sėdėjo nuleidę galvas, tačiau nė vienas nesiryžo pripažinti gėdos ar pademonstruoti palaikymo. N. Sadūnaitė buvo nuteista griežta bausme – kalėjimu Mordovijos lageryje ir tremtimi, kurią visą turėjo ištverti. Palyginkite abu tekstus, situacijas, teisiamųjų laikysenas ir atlikite analizę, atsakydami į žemiau pateiktus klausimus.

Baigti