Perskaitykite mitų ciklą „Slibino nuodai“, aptarkite, kas Antigonės mitą susieja su Dioniso mitu?
Papasakokite Dioniso mitą, remdamiesi mitais („Slibino nuodai“), tragedijos Antigonė choro giesmių citatomis (parodas, ketvirtas stasimas, penktas stasimas): kuo ypatingas jo gimimas, vaikystė, suaugusio dievo darbai ir globojamos kultūros sritys?
Perskaitykite ištrauką iš graikų mokslininkės Simaro Nikolaidou-Arampatzi straipsnio „Dionisas ir Antikos tragedija“ ir aptarkite, kodėl antikinio teatro globėju tapo Dionisas, o ne kuri kita Antikos dievybė. Pasvarstykite, ar Sofoklis atskleidžia prieštaringumo problemą? Kuriems tragedijos Antigonė personažams yra būdingas prieštaringumas.
„Dionisas tapo antikinio teatro globėju dėl to, kad prieštaringa jo prigimtis atitiko „iliuzionistišką“ poezijos meną. Poetui duota galimybė scenoje atgaivinti įvairius (paprastai prieštaringus) požiūrius į žmogų, sustiprinti apmąstymus apie epochos alogiškumą, nes racionalumo paieškos sugriovė mitologizavimą ir nepaaiškinamumą. Nors racionalumas buvo svarbus suvokti gamtos reiškinius, žmogaus vieta pasaulyje ir santykis su dievybe tapo deterministinis, ir toks požiūris prieštaravo jausmais pagrįstiems alogiškiems įvykiams. Tragedijos žanras klestėjo klasikiniais laikais, tuo pat metu kaip ir Atėnų demokratija. Šis pakilimas susijęs su epochos požiūriu į žmogaus pažinimo galimybes. Kitaip nei sofistai, tragikai savo mintis skyrė ne išrinktiesiems, o viso dėmo religinei bendruomenei, pasinaudodami dvilype ir tiesiogiai veikiančia Dioniso prigimtimi“.
Parenkite pasakojimą (pristatymą, filmuotą medžiagą) apie antikinio teatro architektūrą, aktorių kostiumus, kaukes, išlikusius antikinio teatro statinius. Aptarkite, kaip su teatro architektūra yra susijusi antikinės tragedijos struktūra?
Palyginkite antikines Periklio, Sokrato, Cicerono kalbas, šlovinančias tėvynės gynėjus ir pasiaukojimą tėvynės labui su Kreonto kalbomis ir poelgiais Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Pasvarstykite, kaip tragedijoje Sofoklis aktualizuoja ir atskleidžia humanizmo, pagarbos žmoniškumui, demokratijos problemą?
Paaiškinkite, kuris tragedijos Antigonė įvykis yra peripetija ir atpažinimas, remdamiesi Aristotelio Poetikos apibrėžtimis: „Peripetija yra veiksmo pasikeitimas visai priešinga kryptimi pagal tikimybę ar būtinybę. Pavyzdžiui, „Edipe“ (Sofoklis, Oidipas karalius) atvyksta pasiuntinys, tikėdamasis nudžiuginti Edipą ir išvaduoti jį iš baimės, kilusios dėl motinos, bet, pasisakęs, kas jis, sulaukė visai priešingų rezultatų“ (Aristotelis, Poetika, XI).
„Atpažinimas, kaip rodo pavadinimas, yra pasikeitimas iš nežinios į žinojimą, skatinąs draugystę arba neapykantą asmenų, kuriems lemta laimė ar nelaimė. Gražiausias atpažinimas yra toks, kuris lydimas ir peripetijos. Toks, pavyzdžiui, atpažinimas yra „Edipe“. (Aristotelis, Poetika, XII)
Aptariant antikinės tragedijos poveikį, vartojama sąvoka katarsis, tačiau šios sąvokos apibrėžimas neišliko. Aristotelis veikale „Politika“ (VIII, 7) „apvalymo-katarsės“ teoriją pažadėjo išaiškinti plačiau „Poetikoje“, tačiau išsamaus paaiškinimo nerandame. Jis, matyt, yra dingęs, kaip ir „Poetikos“dalis apie komediją. Pasitelkdami „Poetikoje“pateiktą tragedijos apibūdinimą, J. Aisčio eilėraštį „Katarsis“, savais žodžiais nusakykite, kokį poveikį žiūrovui, skaitytojui sukelia antikinė tragedija „Antigonė“.
Aristotelis
POETIKA, IV
„Taigi, tragedija yra toks meno kūrinys, kuris imituoja užbaigtą ir kilnų tam tikros apimties veiksmą, parašytą dailia kalba, skirtinga kiekvienoje kūrinio dalyje; tai kūrinys, kurį veikėjai vaidina, o ne pasakoja, ir kuris, sužadindamas gailestį ir baimę, apvalo tuos pačius jausmus“.
J. Aistis
KATARSIS
AŠ TIK tau visas širdies gelmes atversiu,
Kaip aš niekad, kaip aš niekam nesakau.
Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu,
Mano, žodžio kruvina auka.
Nesu niekad niekam sakęs šito,
Šito niekam pasakyti negaliu:
Žodis – žiedas pumpure nuvytęs,
Jis numiršta į pasaulį pakeliui.
Tujen niekam nebuvai širdies atvėręs,
Tujen šito nesuprasi niekuomet –
Tau smulkiom stiklų šukelėm žėri
Aukšto skliauto nemarioji klaikuma.
Netelpa many, tai veržias dėkingumas,
Nežinau aš pats, aš pats dėl ko,
O taip trokštu visas tapti dūmais
Ir sutirpti kruvinoj aukoj,
Kad tik tau kentėti nebereiktų
To paties gyvenimo – kančios:
Trupučiuką džiaugsmo sopuliu suteikti
Ir į tavo širdį pereit nejučiom...
Tai aš tau ant aukuro padėjau širdį –
Gal nė netikėsi, kad jinai gyva?!
Nenorėjau niekad aš tavęs nugirdyt,
O tiktai norėjau palytėt tave!
Paverstą į vyną mano kraują gersi
Ir mane pajusi širdyje, giliai,
Taip nusivalysi tu aukos katarsiu,
O ištikęs skausmas greit tave apleis!
Kaunas, 1934.3.20
Sukurkite dramos planą (dramą, sceną, dialogą), kurios pagrindinis veikėjas yra Haimonas.
Aptarkite, kokias tragedijos Antigonė prasmes aktualizavo XX a. istorijos įvykiai. Pasiremkite šiais pavyzdžiais: prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) tragedija Antigonė (1943), sukurta Antrojo pasaulinio karo metu; režisierės A. Bučienės režisuoto spektaklio ištrauka (pažiūrėkite Antigonės ir Kreonto dialogą; Janinos Degutytės eilėraščiu Antigonė (1966); režisieriaus Jono Jurašo režisuoto spektaklio Antigonė Sibire ištraukomis.
Janina Degutytė
ANTIGONĖ
Lik sveikas, sužadėtini, – nebučiavau dar tavęs.
Lik sveikas, sūnau, kuris niekados nebūsi.
Meilė mane atvedė – meilė išves.
Taip virpa pratiestoj rankoj paryčio vėjo gūsis…
Aš grįšiu.
Aš tūkstantį kartų grįšiu
Pusiaunakčiais laidoti savo brolių.
Per ugniavietes, per smėlį raudoną,
Per lietaus pritvinkusį molį –
Grįšiu.
Aš ateisiu basa.
Mano rankos beginklės ir tuščios.
Bet ne tas įstatymas laikinas – man visagalis.
Tegu jie ir keiks mane, ir pečiais
abejingai gūžčios,
ir tūkstantį kartų teis.
Bet manęs nuteisti negali.
Jiems kaip vaiduoklis –
eisiu per žemę sūrią –
Tą mūšio lauką –
laidoti brolių – baltų ir juodų…
Kol tironiškos rankos šešėlis
žemę slegia ir jūrą,
Kol vergo vardas
gėda tebedega ant veidų…
Pusiaunakčiais eisiu – tūkstantį kartų! –
Tamsa, tavo kūną užklojusia,
alsuot…
Tavo galvą bejėgę priglausti,
prie šono padėti kardą, –
Tūkstantį kartų pasmerkta –
Antigonė –
tavo sesuo.
Pasvarstykite, kokias Antigonės mito prasmes aktualizuoja XXI a. kūrėjai? Aptarkite Birutės Mar sukurto spektaklio Antigonė, teatro Atviras ratas spektaklyje Antigonė (ne mitas) sukurtą Antigonės temos interpretaciją.
