Aš noriu tau židiniu šviesti pro metų ir sienų kiautą. Gryna kaip idėja tau noriu išsaugoti tyro vandens nepaliestą sklidiną amforą. Tegu visos moterų kartos jaus tą laukimą, į mano širdį įdėtą, išgirdusios jūrų ūžimą kriauklėj ir matydamos tuščią kambarį. Juk aš – iš tų, prie kurių sugrįžtama. Ištikimųjų rūšies. Visiems laikams kantrumu, išmintimi išgarsėjau. Nušluostysiu kraują nuo rankų tau savo plaukais ir lūpom. Prie tavo kelių pravirksiu iš džiaugsmo. Aš myliu tave, Odisėjau.
Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Keturi portretai“ skirtas keturioms Odisėjos personažėms, mylinčioms Odisėją. Perskaitykite kūrinio ištrauką. Kurios iš jų žodžiai čia pateikiami? Ką simbolizuoja ši herojė?
