8Klausimas
Apie kurias figūras buvote girdėję, o kurių – ne? Perskaitę duotus tekstus, įrašykite į reikiamą vietą kiekvienos figūros po vieną pavyzdį (daugumos jų yra ne po vieną).
Nėra Laisvės – nėra nei Tėvynės, nėra Tėvynės – nebus nei Laisvės (Vaižgantas).
Geriau turėti protą ir būti nelaimingam, negu būti laimingam be proto (Epikūras).
Paglosto, padūsauja, paūbauja, paverkia, pakūkčioja, kartu sukalba „Tėve mūsų“, ir visiems pasidaro lengviau (S. Valiulis).
Pernai buvome kritikuojami, šiandien esame kopijuojami (A. Kubilius)
Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių (J. Becheris)
Ar kas nors primokėtų okupantui, jei jis atvyktų su tanku? O kai okupuoja su valstybei skolinamais milijardais ir su Europos Sąjungos bendrais projektais, direktyvomis, visi tyli. Net nepastebi! O jei kas pastebi, išvadinamas nemoderniu, atsilikėliu, tundra (iš „Respublikos“ Redakcijos skilties)
Į paspęstą vilkduobę – patys (Ž.Pečiulis).
Kaip mokėjome, kaip galėjome – gyvenome,/ Kaip išmanėme, kaip išgalėjome – dirbome (E. Jansonas).
Į užsieniečius ir žiūrėti, ir jų klausyti – miela (N. Jonušaitė).Išliksim, - vis kartojom, turėjom tokią viltį, tokį tikėjimą, ir išlikom (V. Landsbergis)
Bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu. (JAV prezidentas G. Bushas)
Penkias savaites prieš ir penkias po nuolaidą garantuojame (iš reklamos)
Išbraukime iš savo gyvenimo cinizmą. Išbraukime dabar, nes ciniškesnio cinizmo, kokį matėme pastaruosius mėnesius, gal net ir nebūna. Išbraukime, kad būtume pajėgūs suprasti, kas ir kodėl ... (R. Juknevičienė).
Ach, smuike mano, varganas brolau, kam durklą liūdesio smeigi į širdį? (A. Jasulaitis)
Todėl tu visai nejučia imi įtarti, kad ir tos gėlės šventės proga, ir žvakės - tik butaforija. Jeigu be dvasios. Net kariai, net himnas, net generolai - tik butaforija. Nes ne jie sukuria dvasią.(F. Kauzonas)
Kad žmonės tiek mėgtų skaityti mano knygas, kiek jie mėgsta klausyti mano kalbų! (Vaižgantas)
O kur dar tarppartinė, turgaus, atsiprašau, mainų politika: jūs mums – Europos reikalų, mes jums – švietimo ir mokslo ministrą (R. Pavilionis)
Lietuva mano garsi, kunigaikščių laiminga tėvyne... (M. Mažvydas)
Sakykit, ar lietuviai nors kartą bandė nugiežti ant jų savo neapykantą pavergėjams? Ar draudė Lietuvoj kalbėti savąja kalba ir išpažinti savo tikėjimą? (K. Saja)
Stipri dvasia sukuria ir himnus, ir tikrus karius, ir tikrus generolus. Ir tikrus politikus. Ir kiekvieną mūsų. Mes irgi - tik butaforija. Jeigu be jos. (F. Kauzonas)
Ar užteks mums dvasinių jėgų, ar užteks tiesumo, ar užteks gailestingumo, kad susirastume kelią atgal į nuoširdumą ir paprastumą (M. Laurinkus)
„Vikondos“ koncerno savininko kiškos per plonos, kad Kėdainių modelį galėtų primesti Lietuvai, kurioje, nebijokime tuo didžiuotis, demokratinė sistema veikia. Ne visada, ne taip, kaip daugelis iš mūsų norėtų, bet vis dėlto veikia. (R. Valatka)
Šiandien Jūsų valanda. Valanda, kuria prasideda kadencija. Jūsų, Prezidento Valdo Adamkaus, antroji kadencija, kuri žymės dar vieną mūsų valstybės istorijos etapą. Etapą, kuris, deja, būti lengvas nežada. (A. Paulauskas)
Geriau turėti protą ir būti nelaimingam, negu būti laimingam be proto (Epikūras).
Paglosto, padūsauja, paūbauja, paverkia, pakūkčioja, kartu sukalba „Tėve mūsų“, ir visiems pasidaro lengviau (S. Valiulis).
Pernai buvome kritikuojami, šiandien esame kopijuojami (A. Kubilius)
Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių (J. Becheris)
Ar kas nors primokėtų okupantui, jei jis atvyktų su tanku? O kai okupuoja su valstybei skolinamais milijardais ir su Europos Sąjungos bendrais projektais, direktyvomis, visi tyli. Net nepastebi! O jei kas pastebi, išvadinamas nemoderniu, atsilikėliu, tundra (iš „Respublikos“ Redakcijos skilties)
Į paspęstą vilkduobę – patys (Ž.Pečiulis).
Kaip mokėjome, kaip galėjome – gyvenome,/ Kaip išmanėme, kaip išgalėjome – dirbome (E. Jansonas).
Į užsieniečius ir žiūrėti, ir jų klausyti – miela (N. Jonušaitė).Išliksim, - vis kartojom, turėjom tokią viltį, tokį tikėjimą, ir išlikom (V. Landsbergis)
Bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu. (JAV prezidentas G. Bushas)
Penkias savaites prieš ir penkias po nuolaidą garantuojame (iš reklamos)
Išbraukime iš savo gyvenimo cinizmą. Išbraukime dabar, nes ciniškesnio cinizmo, kokį matėme pastaruosius mėnesius, gal net ir nebūna. Išbraukime, kad būtume pajėgūs suprasti, kas ir kodėl ... (R. Juknevičienė).
Ach, smuike mano, varganas brolau, kam durklą liūdesio smeigi į širdį? (A. Jasulaitis)
Todėl tu visai nejučia imi įtarti, kad ir tos gėlės šventės proga, ir žvakės - tik butaforija. Jeigu be dvasios. Net kariai, net himnas, net generolai - tik butaforija. Nes ne jie sukuria dvasią.(F. Kauzonas)
Kad žmonės tiek mėgtų skaityti mano knygas, kiek jie mėgsta klausyti mano kalbų! (Vaižgantas)
O kur dar tarppartinė, turgaus, atsiprašau, mainų politika: jūs mums – Europos reikalų, mes jums – švietimo ir mokslo ministrą (R. Pavilionis)
Lietuva mano garsi, kunigaikščių laiminga tėvyne... (M. Mažvydas)
Sakykit, ar lietuviai nors kartą bandė nugiežti ant jų savo neapykantą pavergėjams? Ar draudė Lietuvoj kalbėti savąja kalba ir išpažinti savo tikėjimą? (K. Saja)
Stipri dvasia sukuria ir himnus, ir tikrus karius, ir tikrus generolus. Ir tikrus politikus. Ir kiekvieną mūsų. Mes irgi - tik butaforija. Jeigu be jos. (F. Kauzonas)
Ar užteks mums dvasinių jėgų, ar užteks tiesumo, ar užteks gailestingumo, kad susirastume kelią atgal į nuoširdumą ir paprastumą (M. Laurinkus)
„Vikondos“ koncerno savininko kiškos per plonos, kad Kėdainių modelį galėtų primesti Lietuvai, kurioje, nebijokime tuo didžiuotis, demokratinė sistema veikia. Ne visada, ne taip, kaip daugelis iš mūsų norėtų, bet vis dėlto veikia. (R. Valatka)
Šiandien Jūsų valanda. Valanda, kuria prasideda kadencija. Jūsų, Prezidento Valdo Adamkaus, antroji kadencija, kuri žymės dar vieną mūsų valstybės istorijos etapą. Etapą, kuris, deja, būti lengvas nežada. (A. Paulauskas)
| Anafora - to paties žodžio ar frazės kartojimas sakinių arba vienarūšių sakinio dalių pradžioje. |