57Klausimas
Kur reikia, padėkite praleistus skyrybos ženklus.
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Jei apžiūrėtum viską kas yra krautuvėse trūktum žodžių apsakyti daugelio tų daiktų nepažįsti nežinai jų vardų net motina ypač tėvas kuris žino tiek daug ne viską gali išaiškinti.Jei apžiūrėtum viską, kas yra krautuvėse, trūktum žodžių apsakyti, — daugelio tų daiktų nepažįsti, nežinai jų vardų, net motina, ypač tėvas, kuris žino tiek daug, ne viską gali išaiškinti.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Prie kryžkelės lūkuriuojantis žmogelis netrukus įsėdo į Kauno kryptimi važiuojantį autobusą.Prie kryžkelės lūkuriuojantis žmogelis netrukus įsėdo į Kauno kryptimi važiuojantį autobusą.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Kas yra buvęs Kaukaze ir nevažinėjęs Gruzinų karo keliu tas galima sakyti nėra regėjęs jo gamtos stebuklingųjų grožybių nėra matęs augalų įvairumo ir kalnų gyventojų margumo.Kas yra buvęs Kaukaze ir nevažinėjęs Gruzinų karo keliu, tas, galima sakyti, nėra regėjęs jo gamtos stebuklingųjų grožybių, nėra matęs augalų įvairumo ir kalnų gyventojų margumo.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Dievas ištarė tebūnie pasaulis ir radosi pasaulis. Tačiau žmogui pasaulis sutvertas yra tik tada ir tik ten kada ir kur jis paliudija čia yra mano namai ir aš esu jų šeimininkas. Troba kurioje žmogui šalta ne nuo rudens darganų ne nuo žiemos šalčių – nuo dvasios įšalo – nėra negali būti namai. Giria kurioje vaikai auga nežinodami kas buvo jų seneliai nėra negali būti tėvynė.Dievas ištarė „tebūnie pasaulis“, ir radosi pasaulis. Tačiau žmogui pasaulis sutvertas yra tik tada ir tik ten, kada ir kur jis paliudija: čia yra mano namai, ir aš esu jų šeimininkas. Troba, kurioje žmogui šalta ne nuo rudens darganų, ne nuo žiemos šalčių – nuo dvasios įšalo, – nėra, negali būti namai. Giria, kurioje vaikai auga, nežinodami, kas buvo jų seneliai, nėra, negali būti tėvynė.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Aš mėgdavau lankytis mūsų mažyčiame uoste žiūrėti kaip ruošiasi išplaukti žvejai arba stebėti ką jie pargabena iš jūros.Aš mėgdavau lankytis mūsų mažyčiame uoste, žiūrėti, kaip ruošiasi išplaukti žvejai, arba stebėti, ką jie pargabena iš jūros.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Vieną birželio rytą iš Pakruojo į tarnybą išvažiavau smarkiam lietui lyjant.Vieną birželio rytą iš Pakruojo į tarnybą išvažiavau smarkiam lietui lyjant.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Jei aš bausiu tai aišku bus teisinga.Jei aš bausiu, tai, aišku, bus teisinga.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Dabar tokie laikai kad ne vaikai tėvus o tėvai vaikus laidoja. Išsidaužo jie avarijose kenčia kalėjimuose tampa narkomanais nueina šunų keliais o dar ta mintis kasdien gal net kas valandą kaip peilis rodos nei iš šio nei iš to staiga perverianti širdį Viešpatie apsaugok.. Šventoji Marija užtark.. Kad tik mano vaikui taip neatsitiktų..Dabar tokie laikai, kad ne vaikai tėvus, o tėvai vaikus laidoja. Išsidaužo jie avarijose, kenčia kalėjimuose, tampa narkomanais, nueina šunų keliais, o dar ta mintis, kasdien, gal net kas valandą kaip peilis, rodos, nei iš šio, nei iš to staiga perverianti širdį: „Viešpatie, apsaugok!.. Šventoji Marija, užtark!.. Kad tik mano vaikui taip neatsitiktų!..“
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Šviesiaplaukis berniukas išblyškusiom rankom laiko gitarą ant kelių ir skambina žemėj dar negirdėtą gaidą.Šviesiaplaukis berniukas išblyškusiom rankom laiko gitarą ant kelių ir skambina žemėj dar negirdėtą gaidą.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Skubūs reikalai buvo reikėjo vestuvėms ruoštis. Darbo buvo daug. Meškinas į savo tarnybą pajungė visus žvėris ir paukščius. Pirmiausia išrinko patogią vietą aukštais medžiais apaugusią ją išlygino duobes smėliu išpylė. Taip jis padarė aikštę kurią iš vienos pusės siekė ežeras o iš antros – platūs ąžuolynai ir eglynai. Juose pavasarį lakštingalų ir gegučių balsai dieną ir naktį nenutildavo. Dabar ten buvo nyku ir tuščia tik retkarčiais karaliukas sučirkšdavo ar kitas vėlybas paukštelis nedrąsiai lyg bijodamas sučipsėdavo. Paskui pradėjo valgių iš visur į pokylio vietą gabenti. Ir ko ten nebuvo Voverės pririnko devynias galybes riešutų. Stirnos paskolino savo kailinukus medui pilti. Šernas įsisuko į gyventojų bulves ir pusę lysių išrausė. Lūšis medžiojo mėsos. Barsukas iškasė gilias duobes kurios atstojo krosnis. Jose žebenkštis kepė pyragą ir medauninkus šermuonėlis šutino žirnius ir pupas ūdra virė avižinį kisielių. Kad jūs būtumėt ten užsukę koksai reginys būtų prieš jus atsivėręs Laukinės žąsys lėkusios per tą aikštę į pietų kraštus žiemoti taip apsvaigo nuo tų kvapsnių mišinio jog jų širdys apsalo negalėjo toliau lėkti pusgyvės sukrito į ugnį ir visos aliai viena iškepė. Ir muzikos nepamiršo. Sukvietė neišlėkusius paukščius. Čia galėjai rasti ir kuosą ir žvirblį ir dagiliuką. Varna nieko neveikė tik lavinosi dainuoti ir šaukė rėkė lyg iš galvos išsikrausčiusi....Skubūs reikalai buvo — reikėjo vestuvėms ruoštis.
Darbo buvo daug. Meškinas į savo tarnybą pajungė visus žvėris ir paukščius. Pirmiausia išrinko patogią vietą, aukštais medžiais apaugusią, ją išlygino, duobes smėliu išpylė. Taip jis padarė aikštę, kurią iš vienos pusės siekė ežeras, o iš antros (–) platūs ąžuolynai ir eglynai. Juose pavasarį lakštingalų ir gegučių balsai dieną ir naktį nenutildavo. Dabar ten buvo nyku ir tuščia, tik retkarčiais karaliukas sučirkšdavo ar kitas vėlybas paukštelis nedrąsiai, lyg bijodamas sučipsėdavo.
Paskui pradėjo valgių iš visur į pokylio vietą gabenti. Ir ko ten nebuvo! Voverės pririnko devynias galybes riešutų. Stirnos paskolino savo kailinukus medui pilti. Šernas įsisuko į gyventojų bulves ir pusę lysių išrausė. Lūšis medžiojo mėsos. Barsukas iškasė gilias duobes, kurios atstojo krosnis. Jose žebenkštis kepė pyragą ir medauninkus, šermuonėlis šutino žirnius ir pupas, ūdra virė avižinį kisielių. Kad jūs būtumėt ten užsukę, koksai reginys būtų prieš jus atsivėręs! Laukinės žąsys, lėkusios per tą aikštę į pietų kraštus žiemoti, taip apsvaigo nuo tų kvapsnių mišinio, jog jų širdys apsalo, negalėjo toliau lėkti, pusgyvės sukrito į ugnį ir visos aliai viena iškepė.
Ir muzikos nepamiršo. Sukvietė neišlėkusius paukščius. Čia galėjai rasti ir kuosą, ir žvirblį, ir dagiliuką. Varna nieko neveikė, tik lavinosi dainuoti ir šaukė, rėkė, lyg iš galvos išsikrausčiusi.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Jaunasis briedi nedundenk taip garsiai kanopa į žemę kad neprižadintum tų kurie žvejų kaimelyje miegti užpustyti po šia kopa.Jaunasis briedi, nedundenk taip garsiai kanopa į žemę, kad neprižadintum tų, kurie žvejų kaimelyje miegti užpustyti po šia kopa.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Vieną kartą –/mergaitė buvo jau dvylikos metų –/ dvariškiai ėmė šnekėtis – Ar mirusios ponios tebuvo ta viena dukrelėVieną kartą –/(mergaitė buvo jau dvylikos metų –/) dvariškiai ėmė šnekėtis:
– Ar mirusios ponios tebuvo ta viena dukrelė?
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Pailsėjęs senojo ūsočiaus arklys smagiai ištempė vežimą iš daržinės.Pailsėjęs senojo ūsočiaus arklys smagiai ištempė vežimą iš daržinės.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Vėjas nebejudino nė vienos šakelės soduose ir šitoj tyloj rodos girdėjai kaip sprogsta pritvinkę obelų pumpurai bunda baltas vyšnios žiedas kalasi iš po žemės atkaklūs bijūnų daigai kečia lapus varnalėša ir kopia į viršų dilgynė piktai atkišusi geliančius savo šerius.Vėjas nebejudino nė vienos šakelės soduose, ir šitoj tyloj, rodos, girdėjai, kaip sprogsta pritvinkę obelų pumpurai, bunda baltas vyšnios žiedas, kalasi iš po žemės atkaklūs bijūnų daigai, kečia lapus varnalėša ir kopia į viršų dilgynė, piktai atkišusi geliančius savo šerius.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Susistabdžiau pirmą pasitaikiusį praeivį ir paklausiau kaip man tiesiausiu keliu pasiekti geležinkelio stotį bet šis vyras trumpai drūtai atrėžė kad nežino kur ji yra ir greit nupėdino šaligatviu<...>.Susistabdžiau pirmą pasitaikiusį praeivį ir paklausiau, kaip man tiesiausiu keliu pasiekti geležinkelio stotį, bet šis vyras trumpai drūtai atrėžė, kad nežino, kur ji yra, ir greit nupėdino šaligatviu<...>.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Žinojai kad tai ką regėjai matei darei yra teisybė ir buvai ramus.Žinojai, kad tai, ką regėjai, matei, darei, yra teisybė, ir buvai ramus.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Žinojai kad tai ką regėjai matei darei yra teisybė ir buvai ramus.Žinojai, kad tai, ką regėjai, matei, darei, yra teisybė, ir buvai ramus.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Elnias šis senųjų laikų kilnusis gyvulys savo elgesiu tarsi primena jog žmogaus ir gyvulio santykiai anksčiau buvo kitokie.Elnias, šis senųjų laikų kilnusis gyvulys, savo elgesiu tarsi primena, jog žmogaus ir gyvulio santykiai anksčiau buvo kitokie.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Per kiemą sunkiais būriškais žingsniais pereina Krizas Šimonis.Per kiemą sunkiais būriškais žingsniais pereina Krizas Šimonis.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Dailininkas matyt surado ko ieškojo ir dabar teptukas lakstė nuo dėžės dangčio prie drobės kur kas žvaliau.Dailininkas, matyt, surado, ko ieškojo, ir dabar teptukas lakstė nuo dėžės dangčio prie drobės kur kas žvaliau.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Paskutiniame mokyklos skyriuje mokytojas Endziulaitis man su keliais kitais mokiniais davė papildomų pamokų kad mes išlaikytume egzaminus į pirmąją gimnazijos klasę.Paskutiniame mokyklos skyriuje mokytojas Endziulaitis man su keliais kitais mokiniais davė papildomų pamokų, kad mes išlaikytume egzaminus į pirmąją gimnazijos klasę.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Vilija norėjo pasakyti kas ji atsiprašyti kad atėjo nekviesta bet nežinia kodėl nesiryžo prabilti.Vilija norėjo pasakyti, kas ji, atsiprašyti, kad atėjo nekviesta, bet nežinia, kodėl nesiryžo prabilti.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Tu dar per žalias Jonai kad suprastum jog tie kurie anot tavęs tik bandė trukdyti ir išreiškia daugumos valią.Tu dar per žalias, Jonai, kad suprastum, jog tie, kurie, anot tavęs, tik bandė trukdyti, ir išreiškia daugumos valią.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Nešu tau eilėraštį tą mažytį balto debesio namą kur gali užėjęs sušilti ar pabūt su savim.Nešu tau eilėraštį, tą mažytį balto debesio namą, kur gali užėjęs sušilti ar pabūt su savim.
|
.
,
;
:
—
?
!
...
(
)
„
“
Pažadino įsakmus moteriškas balsas – Kieno šitas šuva Rokas Trupinėlis praplėšė akis ir tuojau pat prie vidurinių troleibuso durų po viena laisva sėdyne pamatė pasislėpusį Moirį. Jis daugelio žvilgsnių badomas buvo susitraukęs kone į kumštį. – Aš klausiu lietuviškai – kieno šitas nuodvasa – griežtai pareikalavo madinga mėlyna skrybėlaite pasipuošusi netoliese sėdinti moteris. Net iš jos ilgų grakščių kojų dvelkė ne tik pavasaris bet ir teisėtas pasipiktinimas. – Argi jis jums kliūva– kažkas bandė raminti išsišokėlę. – Jis nieko nedaro. – Ką reiškia – nieko nedaro – kėlė balsą madinga skrybėlaitė. – Norit kad už gerklės griebtų Taip Nieko nedaro tai dar nereiškia kad nieko ir nedarys. Suerzėjo visas troleibusas. Vieni palaikė įsižeidusią moterį kiti – šunį. Sakytum kad čia jau nebe tie žmonės kurie taip ramiai šventiškai pasitikėdami vieni kitais važiavo. Važiavo į kažkokią tik jiems žinomą šventę. – Argi ponia tas šunelis jums trukdo – tiesiog kreipėsi į ją senyvas su kažkokiu ženkliuku palto atlape vyriškis. – Tegul tik žmonės būna tokie taikūs ir geranoriški kaip šunys.Pažadino įsakmus moteriškas balsas:
– Kieno šitas šuva?
Rokas Trupinėlis praplėšė akis ir tuojau pat prie vidurinių troleibuso durų po viena laisva sėdyne pamatė pasislėpusį... Moirį. Jis, daugelio žvilgsnių badomas, buvo susitraukęs kone į kumštį.
– Aš klausiu lietuviškai – kieno šitas nuodvasa? – griežtai pareikalavo madinga mėlyna skrybėlaite pasipuošusi netoliese sėdinti moteris. Net iš jos ilgų grakščių kojų dvelkė ne tik pavasaris, bet ir teisėtas pasipiktinimas.
– Argi jis jums kliūva?– kažkas bandė raminti išsišokėlę. – Jis nieko nedaro.
– Ką reiškia – nieko nedaro? – kėlė balsą madinga skrybėlaitė. – Norit, kad už gerklės griebtų? Taip? Nieko nedaro, tai dar nereiškia, kad nieko ir nedarys.
Suerzėjo visas troleibusas. Vieni palaikė įsižeidusią moterį, kiti – šunį. Sakytum, kad čia jau nebe tie žmonės, kurie taip ramiai, šventiškai, pasitikėdami vieni kitais, važiavo. Važiavo į kažkokią tik jiems žinomą šventę.
– Argi, ponia, tas šunelis jums trukdo? – tiesiog kreipėsi į ją senyvas su kažkokiu ženkliuku palto atlape vyriškis. – Tegul tik žmonės būna tokie taikūs ir geranoriški kaip šunys.
|