145Klausimas
Nustatykite, ar tai vientisinis, ar sudėtinis sakinys.
| Tuosyk vakariečiai Baltijos jūrą, kuri jiems buvo iš rytų, vadino Rytų jūra. (Bar.) | |
| Emilija greitai pabučiavo tėveliui ranką ir, užslinkusi už stalo, ėmė riestainį paskubomis valgyti. (A. Rūt.) | |
| Netikėtai greitai sutemus, ji apgraibomis ėjo palei tvorą, nusižiūrėjusi aiškiai boluojantį daiktą priekyje. (Vilim.) | |
| Dažniausiai pasitaikydavo medaus spalvos grynuoliai, jie tiesiog švytėjo iš vidaus. (Bar.) | |
| Tie kaukai, kaip prūsai įsivaizdavo, buvo maži žmogučiai su trikampėm galvom. (Bar.) | |
| Žiemą ji užšaldavo ir medžiotojai iš šiaurės galėjo keliauti per ją skersai ir išilgai. (Bar.) | |
| Ji apžiūrėjo savo žiedą – dabar akmuo buvo panašus į žuvies akį. (Vilim.) | |
| Dvi didžiules dėžes Stasius iškėlė iš vežimo ir įvilko trobon – tai buvo dovanos iš Amerikos. (Vilim.) | |
| Romėnai narsiai gynė savo puikųjį miestą su nuostabiais imperatorių rūmais bei šventyklomis, statytomis iš baltojo marmuro. (Bar.) | |
| Ką burtas lėmė, tuo jie tikėjo. (Bar.) | |
| Įsivaizduok, kad visi tave pažįsta ir palydi susižavėjimo kupinais žvilgsniais! (Čern) | |
| Smagiai kvepėjo naktinukės po vyšniomis, šiltnamis tamsoje bolavo it milžiniškas per juosmenį susmaugtas vikšras. (Šer.) | |
| Kas iš to, kad motutei apskųs? (Rūt.) | |
| Draugė buvo palikusi Kastei valgyti; ji atsisėdo ant mažos kėdutės prie mažo stalelio ir juokdamasi paėmė vaiko prakąstą sumuštinį. (Vilim.) | |
| Germanų genties vadas be jokio gailesčio nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustą ir atsisėdo į jo vietą savo pasirinkoje sostinėje Ravenoje. (Bar.) | |
| Žmonės tuosyk žinos, kas yra gera ir kas yra bloga. (Bar.) | |
| Laumės paupiais audė miglas, globojo paliktus vaikus, skalbė jų vystyklus, apdovanodavo bedalius audeklo rietimais, o suvėlavusius virus visą naktį vedžiodavo už nosies užburtu ratu po rūkus. (Bar.) | |
| Moteris droviai pažvelgė į nepažįstamąjį; jis nusisukęs kažką maišė puodelyje ir nepanoro į ją pažvelgti. | |
| Vyrai verpė išmintas kanapes, iš kurių buvo neriami tinklai, o moterys verpė linus, iš kurių buvo audžiami audeklai. (Bar.) | |
| Pražydėjusių vyšnių spurgeliai rausvavo tarp lapų, ant nubalusių pienių krito nendrinio stogo šešėlis. (Skabl.) |