66Klausimas
Įrašykite praleistas raides.
Ilgais žiemos vakarais, kai senelė usnūdavo besedama pasakas, neribota vaizduotė Gediminą nunedavo net į žvaigždes ir jis kelioms valandoms tadavo visatos valdovu – Dievu. Pasku vėl nusileidavo į žemę, su kaimo vaikais drodavo iš medžio kardus, strėles, dirdavosi lankus ir jodavo ant kiškių Vilniaus vaduoti. Arba pasiverdavo voveraite – jauku žiemą drevėje, o riešutai tokie gardūs! – ir saugioje vienatvėje sulaudavo pavasario. O šiam išaušus jis jau varnėnas, parskridęs iš šiltųjų kraštų. Jonas AVYŽIUS. Sodybų tuštėjimo metas. Vilnius: Vaga, 1976, p. 90 |