SIMONAS. Tiktai galvodama apie save, tiktai apmąstydama save, tauta gali gyventi. Išsaugoti save. Išlikti. Istorija yra atmintis. Pasergėjimas. Perspėjimas. Be atminties nėra žmogaus. [...] reikia turėti savo laisvę atsiminti. Istorija yra laisvė. Turėti savo istoriją – turėti savo laisvę. Turėti laisvę – turėti atmintį. Tie dalykai, regis, neatskiriami. SIMONAS. Norėjau paaiškinti tau, kas yra Lietuva. Ji net numirti mums neleidžia. [...] O tiems, kurie buvo lig mūsų – manai, lengva buvo? Bet laikėsi. Pasakysiu tau: ir dabar laikosi. Mumyse. Tu jauti, kaip jie mus remia? Kaip iškelia mus – lyg tą kardą? Ir taip iš rankų į rankas, iš kartos į kartą. Jei sykį gimei, tai žinok, kad poilsio neturėsi. Kol yra Lietuva.
Istorinę trilogiją Just. Marcinkevičius apibendrina dramine apysaka „Daukantas“ (1983–1984). Šioje dramoje Just. Marcinkevičius rašo apie istorinės atminties prasmę. Parašykite samprotavimo rašinį „Istorija yra laisvė“, remdamiesi S. Daukanto biografija, kultūrine veikla ir dramos personažo Simono mintimis.
