Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Motiejus Kazimieras Sarbievijus / Sužinok ir pasitikrink / 8

Su kokio žymaus pasaulio literatūros kūrinio herojaus mintimis siejasi odės paskutinės eilutės: „Gal mes klystam, o gal tikrai/ Toks gražus atspindys supančių mus daiktų? / Likai, jeigu žinai, sakyk: / Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų yra, /Ar apgaulė akių tiktai? / Ar matyto seniai sapno gražaus tąsa?“ Nurodykite autorių, kūrinį.  

I, 7. TELEFUI LIKUI
Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu

Apgaulinga žmogaus lemtis,
Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja.
Viskas laikina žemėj šioj,
Ką materija čia sukuria nerangi.

Lemia įnoris. Tuoj nukris 5
Tai, kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal.
Šitaip išlekia kamuolys,
Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:

Čia jis siekia dangaus skliautus,
Čia į žemę skaudžiais smūgiais atsimuša 10
Veja vakaras vakarą,
Kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau.

Lekia metai lyg debesys,
Su Favonais eikliais tolsta šimtmečiai.
Amžiai pralekia viesulu,
Ir akimirka ši, lyg užburta dainos,

Tuoj žaibų vežimu nuskries.
Ak, kaip Notus greitus ragina valanda!
Lyros muzika maloni
Nei švilpynė graudi nesugrąžins atgal. 20

Nors vadinama nuostabia,
Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.
Jai beskambant, lemties ranka
Grobia miestus, tautas ir varganoj tėkmėj

Nugramzdina ji karalius:
Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia
Virsta greit pelenų krūva.
Aukso rūmus ir jų stulbinančias menes

Su visais žmonėmis kartu
Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi. 30
O virš griuvenų tų baisių,
Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių,

Skries lemtis triumfuodama
Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš kartu
Sūkury nesuvaldomam. 35
Kol diena po dienos bėga gyvenimas,

Tol mums, Telefai, lemta klyst.
Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja.
Gal mes klystam, o gal tikrai
Toks gražus atspindys supančių mus daiktų? 40

Likai, jeigu žinai, sakyk:
Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų yra,
Ar apgaulė akių tiktai?
Ar matyto seniai sapno gražaus tąsa?

Vertė Eugenija Ulčinaitė