Taip besipasakojant ir svodbą visą bebaigiant, Žemė su visais daiktais virpėti pagavo. Tuo svečiai visi, dėl to didei nusigandę, Iš svetlyčios būriškos kūliais išsirito, Taip kad jų keli sveikas akeles išsibadė, 655 O kiti rankas ar kojas buvo palūžę. O štai vis dėl niekniekių taipo nusitiko; Nės Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, Taip nesvietiškai virkščias su spragilu daužė, Kad ir pelės po šiaudais kribždėti nedrįso, 660 O svečių daugums sav negandas pasidarė.
---
Ištrauka iš etnomuzikologės Austės Nakienės straipsnio „Broniaus Kutavičiaus muzika ir Kristijono Donelaičio pamokymai“ („Literatūra ir menas“ 2012-10-05 Nr. 3396) „Kurdamas muziką pagal Donelaičio „Metus“, Kutavičius naudoja savo pamėgtą rekonstrukcijos metodą. „Rudens gėrybėse“ jį sudomina vestuvių aprašymas, kur minimas dainavimas ir šokimas, griežiant kaimo muzikantų ansambliui. Tačiau Donelaitis nepasako, kokios dainos buvo dainuojamos ir kokie šokiai šokami. Iš neigiamo apibūdinimo „kiauliškos dainos“ galime tik numanyti, kad tai galėjo būti pašaipūs vestuvininkų apdainavimai arba muzikantų sušunkami erotiniai kupletai. Pasikliaudamas savo vaizduote, kompozitorius įgarsina vestuvių linksmybes. Jis parenka dvi dainas iš Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos lietuvių liaudies dainų rinkinio: švelniai erotišką sugultuvių dainą ir trokštamą jaunikį vaizduojančią piršlybų dainą. Vestuvinių linksmybių scenoje kompozitorius kuria dainavimo įkaušus įspūdį, grubokas dainavimas pereina į šokį – kaimišką smuikavimą primenantį intarpą. Galų gale šokis pereina į triukšmingą klegėjimą, vienu metu girdimus barnius ir džiūgavimą, juoką. (Tikėtina, kad gyvo, uždegančio kaimiško muzikavimo garsai ataidi iš kompozitoriaus prisiminimų.) (...) Poemoje epizodai dažnai gretinami kontrasto principu: po kokio nors komiško atsitikimo dažnai seka tragiškas įvykis, vienas valstiečių elgesio pavyzdys būna girtinas, o kitas – peiktinas. Kaip jau minėta, neretai keli įvykiai vyksta tuo pat metu. Donelaičio aprašomos vestuvės baigiasi netikėtai – svečiai išsigąsta kaimynų kluone pasigirdusio triukšmo. (...) Vestuvininkus išgąsdinęs žirnių kūlimas – ritmiškas šešių spragilų bumbsėjimas – nelieka kompozitoriaus nepastebėtas, be abejo, jis susidomi darbo ir ritmo sąsaja ir sumano atkartoti šį epizodą muzikoje. Vaizduodamas šį darbą, kompozitorius ir vėl įterpia tautosakos pavyzdžius. Šįkart tai iš kelių skiemenų sudaryti trumpi teksteliai – kūlimo keturiese, penkiese ir šešiese pamėgdžiojimai.“
Pasiklausykite kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) keturių dalių kūrinio pagal K. Donelaičio „Metus“ ištraukų. Palyginkite klausomas muzikinio kūrinio scenas su atitinkamais K. Donelaičio poemos fragmentais. Kaip kompozitorius interpretuoja poeto tekstą? Koks Apšvietos epochos kūrėjo, pastoriaus K. Donelaičio ir XXI a. kompozitoriaus B. Kutavičiaus požiūris į lietuvišką folklorą?
