10Klausimas
Apšvietos epocha laikoma filosofijos amžiumi. XVIII a. filosofai kreipė akis nuo scholastikos (mąstymo remiantis bažnytinėmis dogmomis) į mokslą, ypač į gamtos mokslus. Jie buvo įsitikinę, kad filosofija turi tarnauti visuomenei: teikti jai praktinių patarimų dorovės, politikos, ūkio ir kitais gyvenimo klausimais. Susiekite šias Apšvietos epochoje gyvavusias mąstymo ir pasaulėžiūros kryptis su jų apibūdinimais.
Empirizmas
filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais
Racionalizmas
filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;
protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais
Deizmas
filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;
protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais
Ateizmas
filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;
protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais
Fiziokratizmas
filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;
protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais