Empirizmas

filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi;protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais

Racionalizmas

filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi; protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais

filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi; protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais

filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi; protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais

filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.
klasikinės politinės ekonomijos kryptis, ekonomikos tyrimus iš cirkuliacijos sferos perkėlusi į gamybos sferą, žemę ir žemdirbystę laikiusi vieninteliu turto šaltiniu, o žemės ūkio darbą – vieninteliu gamybiniu darbu
filosofijos kryptis, laikanti protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi; protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu
doktrina, pripažįstanti asmeninę būtybę ir Dievą kaip pasaulio priežastį, bet neturintį poveikio jo raidai
pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais