Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Retorika ir argumentacija / 5

5Klausimas

Panagrinėkite publicistinio stiliaus tekstą ir atsakykite į klausimus.

Lietuva pamažu persikelia į televiziją. Su visomis kontoromis, įstaigomis, organizacijomis. Tikrosios valstybės institucijos veikia tik tiek, kiek joms leidžia televizija. Kam mums reikalinga teisėsaugos sistema? Kam mums prokuratūra, teismai, kam prokurorai, teisėjai, advokatai? Niekingas laiko gaišimas! Televizija jau seniai išrado pramoginį teisingumą. Televizijos teismas šimtą kartų greitesnis, efektingesnis ir, aišku, teisingesnis. Įrodymus ekrano teismuose pakeičia didžiulis televizijos noras vienus pasmerkti, o kitus išteisinti. Vietoje nekaltumo prezumpcijos – stebuklingos aiškiaregystės. Juk viskas ir taip aišku – šitas niekšas, o anas angelas. Vietoje teismo debatų – smūgiai negalintiems apsiginti. Nėra ko pavydėti Lietuvos prokurorams ir teisėjams. Prezidentė įsako, per kiek dienų reikia nuteisti ir nubausti. O reikia kuo greičiau. Seimas diskvalifikuoja vyriausiąjį prokurorą. Todėl kad per lėtas ir per mažai griežtas. Vargšai. Politikai verkšlena, kad negauna kažkokių pažymų, virkauja, kad neturi galių. Prokurorams per mažai įkalčių, teisėjams – įrodymų. Televizijos teisingumui nieko nestinga. Nei drąsos, nei įsitikinimo savo teisumu, nei įžūlumo. Su televizija niekam nesuspėti. Kol teisėsauga terliojasi su visokiomis ten procedūromis, veikomis, prezumpcijomis, įrodymais ir parodymais, TV prokuroras Kristupas Krivickas atiduoda žiūrovų teismui eilinę bylą, teisėjas Giedrius Leškevičius priima verdiktą, o antstolė Rūta Janutienė išmušinėja nuodėmes. Kur dar būriai televizinio teisingumo fronto kovotojų, prigludusių prie rakto skylučių, žvilgčiojančių pro langus, įsiveržiančių į niekingų valdininkų kabinetus ar bent suspėjančių paskutinę sekundę įkišti koją tarpdurin. Yra dar ir televizijos moralės policija. Visokie nuodėmių dešimtukai ir kiti kakadu. Visi teisia, smerkia, šaiposi. Tetrūksta alternatyvių bausmės atlikimo vietų, pasiunčiant nuteistąjį perauklėti į ekstremalų TV realybės šou ar skusti bulvių kokioje kulinarinėje laidoje. Televizijos teisingumas nekantrus ir nepakantesnis net už Petrą Gražulį. Jeigu ką užsisės, tai ilgam. Jeigu užsimanys apjuodyti, tai neatsigremši. Jeigu suklys, tai niekada neatsiprašys. Jis įkyrus, todėl kartais tikroji teisėsauga ima ir ką nors pasodina. Ar todėl, kad kaltas, ar kad paliautų zyzti televizijos prokurorai? Kas nesutinka, tegul meta į mane akmenį.
Pats teisingiausias teisingumas/ Ž. Pečiulis. Vienadienių drugių gaudymas. 2012, p. 308-309

Kokia pagrindinė autoriaus tezė?

Atgal Pirmyn Baigti

Klausimai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Pagalba
- Televizija išrado pramoginį patį teisingiausią teisingumą.
- Ironizuojant gana kritiškai įvertinti televizijų darbą.
- Apžvalgą sudaro konkretūs, eiliniam televizijos žiūrovui žinomi įvykiai, faktai, realūs TV laidų vedėjai, kiti „personažai“ su konkrečiomis pavardėmis (pavyzdžiui, TV prokuroras Kristupas Krivickas atiduoda žiūrovų teismui eilinę bylą, teisėjas Giedrius Leškevičius priima verdiktą, o antstolė Rūta Janutienė išmušinėja nuodėmes). Iš to žinojimo skaitytojai, matę tas laidas, skaito prasminį ir emocinį teksto turinį priešingai negu autoriaus pasakyta.
- Autorius, pasirinkęs dedukcinį argumentavimo būdą, eina nuo visumos (Televizijos teismas šimtą kartų greitesnis, efektingesnis ir, aišku, teisingesnis) prie detalių, pirmiausia išsako savo tezę, o paskui telkia argumentus tam teiginiui pagrįsti.
- Vienas iš retorinių argumentų, išreikštų palyginimu ir sintaksiniu paraleliniu trijų dalių išvardijimu: Televizijos teisingumas nekantrus ir nepakantesnis net už Petrą Gražulį. Jeigu ką užsisės, tai ilgam. Jeigu užsimanys apjuodyti, tai neatsigremši. Jeigu suklys, tai niekada neatsiprašys. Retorinė situacija žinoma kiekvienam žiūrovui, visi yra matę ir girdėję minimą Seimo narį (tai faktas, arba dalykinis argumentas), retoriniai argumentai padeda tą faktą patvirtinti ir pamatyti iš visų pusių.
- Daugybė retorinių klausimų, sušukimų kuria dialogą, padeda ne tik palaikyti kontaktą su skaitytojais, bet ir argumentuoti, provokuoja skaitytoją mąstyti kartu, kelia norą diskutuoti.
- Vertinamojo teksto tipą pirmiausia rodo autoriaus siekis ir tikslas - įtikinti savo nuomonės, gana kritiško požiūrio, pasirinktos subjektyvios pozicijos teisingumu.
- Be metaforų gausos (laidų vedėjus autorius vadina metaforiškai: televizijoje dirba teisėjai, prokurorai, advokatai, antstoliai, net moralės policija. Tai esą teisingumo fronto kovotojai, priimantys verdiktą, išmušinėjantys nuodėmes) ir per visą tekstą einančios ironijos, įtaigumo teikia ir kiti tropai: metonimija (Lietuva pamažu persikelia į televiziją), antonomazija (nuodėmių dešimtukai ir kiti kakadu) ir kt., tačiau šios TV apžvalgos ašis ir retorinis argumentas – kritiška ironija, vartojama tikslingai ir sąmojingai, ji negriauna dalykinių argumentų, loginės tvarkos ir loginio įrodinėjimo, atvirkščiai, padeda įtikinti ir įteigti.
- Sintaksinės figūros (kartojimai, išvardijimai, antitezės, elipsės, retoriniai klausimai ir sušukimai) kalbėjimą daro veržlų, gyvą, įdomų skaityti. Krintanti į akis antitezė: ..didžiulis televizijos noras vienus pasmerkti, o kitus išteisinti. Vietoje nekaltumo prezumpcijos – stebuklingos aiškiaregystės. Juk viskas ir taip aišku – šitas niekšas, o anas angelas. Vietoje teismo debatų – smūgiai negalintiems apsiginti.
- Kas nesutinka, tegul meta į mane akmenį, - autorius baigia komentarą vaizdingu frazeologizmu. Nesugriaunami televizijos gyvenimo faktai (autorius – VU profesorius, TV žurnalistikos profesionalas, autoritetas, tą gyvenimą gerai pažįstantis iš vidaus), originali kalbinė raiška, autoriaus pasitikėjimas savo argumentais stiprina įtikinimo galią. Vargu ar atsiras į jo nuomonę metančių akmenį. Autoriaus temos išmanymas ir pašaipa nuginkluoja net didžiausius skeptikus.

00
val.
:
00
min.
:
00
sec.

Pradėti