Paaiškinkite, kaip Jūs suprantate romano pavadinimą, ar buvimas altorių šešėlyje traktuotinas tiesiogiai, ar aiškintinas perkeltine prasme?
Romane aprašomas laikas – 18 metų – nuo įstojimo į seminariją iki prašymo leisti palikti kunigų luomą, visus tuos metus Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą. Kaip jį įvardintumėte?
Kokiu principu romanas padalintas į tris dalis? Ką atitinka šios dalys?
Kokie motyvai lėmė Vasario apsisprendimą stoti į kunigų seminariją? Kokį vaidmenį čia atliko Vasario tėvai, jų požiūris į Liudo ateitį?
Seminarijos metais Vasaris pirmą kartą pajunta, kad jo vidinis gyvenimas nesutampa su išoriniu. Pakomentuokite ir pagrįskite šį teiginį.
Šlavantų tėvelis romane įkūnija kunigo idealą, o kartu pakursto vidinę Vasario dilemą: kunigas ar poetas? (II dalies XII sk.) Kodėl neįmanoma eiti abiem keliais? Juk Lietuvos istorijoje gausu kunigų literatų pavyzdžių. Kas kliudo Vasariui suderinti kunigo ir poeto pašaukimą? Diskusijoje su Ramučiu išryškinama skirtis: Dievo ir pasaulio poetai. Kuriuo lemta būti Vasariui? (II dalies XVII sk.)
Pažintis su baroniene paskatina Vasario pasiryžimą tapti poetu, norą praplėsti patyrimų sritį, pažinti gyvenimą dėl kūrybos. Susiformuoja gyvenimo programa – atskirti savyje kunigą ir poetą: „Aš pasistengsiu būti kunigu be priekaištų [...]. Bet poezijoj aš būsiu vien tik žmogus.“ (II dalies, XIII sk.) Kaip manote, ar tai įmanoma?
Trečiojoje romano dalyje regime Vasarį po dešimties svetur praleistų metų sugrįžtantį į Lietuvą. Ar per tuos metus jis išsprendė svarbiausią savo gyvenimo dilemą? Kokie jausmai užvaldo Liudą Vasarį atsitiktinai traukinyje susitinkus seną pažįstamą prof. Meškėną? Kodėl gėdijasi būti atpažintas kaip kunigas, atsisako laikyti mišias? (III dalies, I-III sk.)
Vasaris su bičiuliu Petru Varnėnu svarsto visus už ir prieš atsisakymą nuo kunigystės. Trumpai apibendrinkite jų argumentus. (III dalies VI sk.)
Diskutuodamas su vienuoliu tėvu Severinu Vasaris teisinasi maištaująs ne dėl moters. Dėl ko tad maištauja kunigas Vasaris? (III dalies XIX sk.)
Jūsų požiūriui į ateities planavimą, gyvenimo kelio pasirinkimą atskleisti padės tolimesni klausimai. Ar Jums suprantamos, artimos Vasario vidinės dilemos? Kaip jūs vertinate jo delsimą apsispręsti ir atsisakyti kunigystės, kuriai nuo pat pradžių nejuto pašaukimo? O gal ši dvilypė situacija, nors ir kankinanti, buvo vaisinga kūrybine prasme, teikė impulsų poezijai? Kaip Vasario vietoje būtumėte pasielgę Jūs?
Palyginkite savo ir Liudo Vasario situaciją, ar skiriasi Jūsų gyvenamojo meto istorinės, politinės, socialinės, kultūrinės aplinkybės? Kiek jos reikšmingos sprendžiant gyvenimo kelio pasirinkimo problemas? O gal lemiamą vaidmenį atlieka charakteris, įgimti būdo bruožai?
Kokie motyvai lemia Jūsų ateities planų, profesijos pasirinkimą?
Ar Jums svarbi tėvų, pedagogų, bičiulių nuomonė?
Kaip manote, ar svarbu yra perprasti savo gebėjimus ir polinkius renkantis profesiją? O gal svarbiausi yra gyvenimo realybės, darbo rinkos paklausos sąlygojami motyvai?
