Šlama vienišos liepos nakty be krantų. Jauną mėnesį uždengia tavo plaukai. Aš laikaus už tavęs. Aš į laimę krentu Kaip į jūrą. Tu šiandien kaip upė plaukei
Pas mane ir dabar apie mirusią motiną Man kalbi, apie vyturius ir langines Ir atbėgančiam spinduliui pradedi moti, Kad sustotų, ir virpančia ir stikline
Pavirsti. Kad nedūžtum, tau debesį minkštą Kloja geras gegužis. Geltona žvaigždė Gvazdikais ir pasakom kvepia ir miršta. Jau inkaras kyla. Neverk, sudie.
Eilėraštyje „Jūrininko iškeliavimas“ gausiai naudojamas anžambemanas, t. y. poetinis perkėlimas. Pasvarstykite, kokią funkciją jie atlieka, kokių papildomų prasmės atspalvių teikia eilėraščiui.
Sąvokos poetinis perkėlimas paaiškinimas: Kai eilutės ir žodžių junginio sintaksinės ribos nesutampa, turime poetinio perkėlimo atvejį: „Tekėjo mėnuo. Iš kalnų/ Žiedai kvepėjo jazminų...“ (Maironis). Paprastai sintaksinė frazės sandara suskaidoma perkėlimu, kai norima pabrėžti įvykio ar jausmo neįprastumą, dramatiškumą. Perkėlimas tarsi sujaukia, sukomplikuoja ramią eilučių grandinę ir padeda išreikšti lyrinio subjekto jaudulį: „Saulėtų krantų pasigedo/ Širdis. Nebgaliu./ Ir bėgu per lūžtantį ledą/ Skenduolių keliu.“ (Salomėja Nėris)
Sąvokos poetinis perkėlimas paaiškinimas: Kai eilutės ir žodžių junginio sintaksinės ribos nesutampa, turime poetinio perkėlimo atvejį: „Tekėjo mėnuo. Iš kalnų/ Žiedai kvepėjo jazminų...“ (Maironis). Paprastai sintaksinė frazės sandara suskaidoma perkėlimu, kai norima pabrėžti įvykio ar jausmo neįprastumą, dramatiškumą. Perkėlimas tarsi sujaukia, sukomplikuoja ramią eilučių grandinę ir padeda išreikšti lyrinio subjekto jaudulį: „Saulėtų krantų pasigedo/ Širdis. Nebgaliu./ Ir bėgu per lūžtantį ledą/ Skenduolių keliu.“ (Salomėja Nėris)
Sąvokos poetinis perkėlimas paaiškinimas: Kai eilutės ir žodžių junginio sintaksinės ribos nesutampa, turime poetinio perkėlimo atvejį: „Tekėjo mėnuo. Iš kalnų/ Žiedai kvepėjo jazminų...“ (Maironis). Paprastai sintaksinė frazės sandara suskaidoma perkėlimu, kai norima pabrėžti įvykio ar jausmo neįprastumą, dramatiškumą. Perkėlimas tarsi sujaukia, sukomplikuoja ramią eilučių grandinę ir padeda išreikšti lyrinio subjekto jaudulį: „Saulėtų krantų pasigedo/ Širdis. Nebgaliu./ Ir bėgu per lūžtantį ledą/ Skenduolių keliu.“ (Salomėja Nėris)
Sąvokos poetinis perkėlimas paaiškinimas: Kai eilutės ir žodžių junginio sintaksinės ribos nesutampa, turime poetinio perkėlimo atvejį: „Tekėjo mėnuo. Iš kalnų/ Žiedai kvepėjo jazminų...“ (Maironis). Paprastai sintaksinė frazės sandara suskaidoma perkėlimu, kai norima pabrėžti įvykio ar jausmo neįprastumą, dramatiškumą. Perkėlimas tarsi sujaukia, sukomplikuoja ramią eilučių grandinę ir padeda išreikšti lyrinio subjekto jaudulį: „Saulėtų krantų pasigedo/ Širdis. Nebgaliu./ Ir bėgu per lūžtantį ledą/ Skenduolių keliu.“ (Salomėja Nėris)
Sąvokos poetinis perkėlimas paaiškinimas: Kai eilutės ir žodžių junginio sintaksinės ribos nesutampa, turime poetinio perkėlimo atvejį: „Tekėjo mėnuo. Iš kalnų/ Žiedai kvepėjo jazminų...“ (Maironis). Paprastai sintaksinė frazės sandara suskaidoma perkėlimu, kai norima pabrėžti įvykio ar jausmo neįprastumą, dramatiškumą. Perkėlimas tarsi sujaukia, sukomplikuoja ramią eilučių grandinę ir padeda išreikšti lyrinio subjekto jaudulį: „Saulėtų krantų pasigedo/ Širdis. Nebgaliu./ Ir bėgu per lūžtantį ledą/ Skenduolių keliu.“ (Salomėja Nėris)
