Kokia nuotaika vyrauja eilėraštyje? Kokiais įvaizdžiais jis kuriama?
Kūrinyje svarbiausia kelio metafora. Kuo ji reikšminga karo metų eilėraštyje? Kodėl „keliui“ parinktas epitetas „didelis“? Ką nurodo prielinksnis „prie“?
Eilėraštyje kalbama „mes“ vardu? Ką tai suteikia? Kas galėtų būtie tie „mes“?
Kodėl „mes“ virsta medžiais? Kokias asociacijas suteikia ši transformacija ir kokį meninį efektą sukelia?
Kokie medžiai ir kokiu metų laiku pasirenkami? Kodėl?
Ką simbolizuoja „nuėjęs pavasaris“ pirmoje bei antroje strofose? Ar pavasario motyvą, būdingą ir ankstesnei poetės kūrybai, galėtume čia susieti su prisikėlimo mitu, žinomu graikų mitologijoje ir lietuvių tautosakoje?
Atkreipkite dėmesį į eilėraščio fonetiką – kokios balsės dominuoja kiekvienoje iš strofų? Kokia asonansų paskirtis kiekvienos strofos prasminiame centre?
Eilėraštyje svarbiausia yra žmogaus ir medžio paralelė. Trečiojoje, svarbiausioje strofoje, ji įgauna iškalbingiausią turinį. Kaip jį nusakytumėte?